Tiesa, visiškai spengiančios tylos nėra – per pastaruosius porą metų teismai ne kelis ir ne keliolika kartų mūsų valstybės piliečiams leido asmens dokumentuose rašyti tokius vardus, kokie yra. Taip pat – ir įregistruoti. Vienas naujausių atvejų – Klaipėdos apylinkės teismas leido mergaitei gimimo akte įrašyti vardą, kuriame yra Q raidė.
Kažkaip negirdėjau dėl to prasidėjusios apokalipsės nei pajūryje, nei likusioje Lietuvoje.
Netgi džiaugsmo nebuvo daug tose gretose, kurios siekia vienodo ir teisingo požiūrio į asmenvardžius. Negirdėjau ir pasipiktinimo bangos tarp tų, kurie mano turintys teisę nurodyti, kaip kažkas turi vadinti savo vaikus. Arba – sutuoktinį, išdrįsusį atvykti gyventi į Lietuvą iš kraštų, kuriuose W, Q ir X yra tokia pat kasdienybė, kaip saulėtekis.
Kasdienybe šios raidės tapo ir pas mus. Be abejo, ne visur, ne kiekvieno galvoje.
Prisiminkime – Vyriausybė dar 2017 m. vasarą pritarė, kad minimos trys raidės galėtų būti naudojamos oficialiuose dokumentuose. Galutinį žodį turėjo tarti Seimas.
Netgi džiaugsmo nebuvo daug tose gretose, kurios siekia vienodo ir teisingo požiūrio į asmenvardžius.
Turime ir įstatymo projektą. Kuris nuo šių metų pradžios „pakibo“ Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tame pačiame, kuriam vadovauja bene aktyviausia valstietė Agnė Širinskienė.
Deja, jos aktyvumas ir visas garas eina, kaip tame banaliame posakyje – ne varikliui sukti, o „švilpukui”. Jau girdėjome apie jos legendinius naktinius parymojimus su Konstitucija. Taip pat ir naktines įstatymų spragų paieškas siekiant nuversti Seimo pirmininką.
Tačiau ką aktyvioji Seimo narė nuo vasario padarė dėl tų Lietuvos piliečių, kuriuos valstiečiai labai norėtų matyti ne Londone ar Bergene, o Lietuvoje? Lietuvos piliečių, kurie norėtų grįžti namo su šeimomis. Kurių nariais tapo žmonės, savo varduose ir pavardėse turintys „tabu raides”.
Kol kas TTK nepadarė nieko. 9 mėnesius projektas dūla neliestas. Nes yra neprioritetinis.
Tačiau minimos trys raidės yra (bent jau teoriškai) prioritetas Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) politikams. Tik koks „keistas“ sutapimas – vos tapę valdančiosios koalicijos dalimi, jie iš vis apie tai nebeužsimena. Tiesa, gruodžio pradžioje LLRA-KŠS narys Zbignevas Jedinskis viename interviu prispaustas aiškino, kad šie prioritetai niekur nedingo. Bet kad taip būtų nebeįdomu… Juk kurti nieko nebereikia, pakanka nešti įstatymo projektą į Seimo salę ir už jį balsuoti.
Deja, faktai kalba patys už save. Jūs girdėjote kokią nors šios partijos iniciatyvą dėl to? Aš ne.
Ar jie vieninteliai turėtų tuo rūpintis? Tikrai ne. Tai nėra tik Vilniaus regiono gyventojų problema. Lietuvos piliečių ir jų šeimos narių su šiomis raidėmis asmenvardžiuose visame pasaulyje yra gal net daugiau nei jų gyvena Lietuvoje.
Ir jie tikrai grįš (ir grįžta) į Lietuvą. Beje, šiomis dienomis mes vėl juos matysime savo namuose. Lankančius tėvus, senelius, draugus.
Ką galėsime atsakyti?
Tai nėra tik Vilniaus regiono gyventojų problema.
Na, taip, mes suprantame, jūs mums rūpite, mes tą darome… pamiršdami įstatymo projektą nuo vasario. Man dėl to gėda.
Ką darys Liberalų sąjūdžio frakcija? Reikalausime, kad šis klausimas būtų įtrauktas į Seimo pavasario sesijos programą ir pagaliau būtų svarstomas, o ne toliau gulėtų Agnės Širinskienės vadovaujamo komiteto stalčiuje.
Pradėkime kitus metus su nedidele, bet labai šilta dovana savo piliečiams. Grąžinkime jiems tikėjimą, kad gerbiame jų vardus. Kad gerbiame jų protėvius menančias pavardes.
Viktorija Čmilytė-Nielsen yra Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
