Europos centrinis bankas prognozuoja, kad euro zonoje (šalyse, kuriose vietoje nacionalinės valiutos oficialiai yra įvestas euras; šiuo metu euro zonai priklauso 19 ES valstybių narių) šiemet BVP metinis augimo tempas turėtų būti lygus 3,1 proc., o vidutinė metinė infliacija – 8,1 proc. Prognozuojama, kad kitais metais įvyks ekonominis sulėtėjimas ir šie rodikliai kris: jie sieks atitinkamai 0,9 proc. ir 5,5 proc.
Žvelgiant į padėtį mūsų šalyje, Lietuvos Respublikos finansų ministerija prognozuoja, kad šių metų Lietuvos BVP metinis augimo tempas bus lygus 1,6 proc., vidutinė metinė infliacija bus lygi 17,8 proc., o nedarbo lygis sudarys 6,3 proc. Tai rodo, kad šių metų mūsų šalies Achilo kulnas – spartus kainų lygio kilimas, kuris turi neigiamą poveikį tiek verslo subjektams, tiek namų ūkiams.
Remiantis Europos Komisijos prognozėmis, 2023-iaisiais Europos Sąjungos BVP turėtų paaugti 1,5 proc. Pagal šią prielaidą, mūsų šalies BVP metinis augimo tempas siektų 1,4 proc., vidutinė metinė infliacija būtų lygi 6 proc., o nedarbo lygis – 6,8 proc.
Šis Finansų ministerijos scenarijus yra optimistiškiausias: pagal jį, nepaisant to, kad metinis BVP augimo tempas nežymiai susitrauktų, Lietuvos ekonominė padėtis kitąmet būtų praktiškai tokia pati, kaip ir 2022-aisiais, tik infliacijos lygis reikšmingai nukristų iki 6 proc.
Tai galima paaiškinti prognozuojama energetikos kainų stabilesne situacija bei verslo subjektų ir namų ūkių efektyvesniu perėjimu prie atsinaujinančių energetikos išteklių. Visgi, žvelgiant kritiškai ir atsižvelgiant į išorinius ir vidinius neramumus pasaulyje bei Lietuvoje, toks scenarijus yra abejotinas.
Finansų ministerija pateikia rizikos scenarijų, kuriame remiamasi prielaida, kad 2023 m. Europos Sąjungos BVP beveik nepakis – pokytis bus artimas 0 proc. Tokiu atveju prognozuojama, kad Lietuvos BVP metinis augimas bus neigiamas (ekonomika susitrauks) ir bus lygus -0,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 7 proc. Jeigu šis scenarijus būtų teisingas, tikėtina, kad Vyriausybė pradėtų intensyviau taikyti ekspansinę fiskalinę politiką. Ši fiskalinės politikos rūšis yra taikoma, kai ekonomika patiria nuosmukį.
Taigi, taikydama ekspansinę politiką, Vyriausybė galėtų naudoti du pagrindinius instrumentus: mažinti mokesčius arba didinti transferines išmokas (socialines išmokas, pensijas ir kt.). Akivaizdu, kad taip būtų didinamas biudžeto deficitas, bet tuo pačiu tai yra vienas iš būdų, kaip turėtų elgtis Vyriausybė esant ekonominiam nuosmukiui.
Verta paminėti ir šiandieninius Lietuvos valstybės, savivaldybių ir fondų biudžetus. Remiantis Lietuvosfinansai.lt naujausiais statistiniais duomenimis, 2022 m. I ketvirtį jų pajamos sudarė 5,45 mln. eurų, o išlaidos – 4,81 mln. eurų. Nors šiuo atveju matome, kad pajamos viršija išlaidas, tačiau reikia
nepamiršti svarbaus aspekto: infliacijos augimo tempų, kurie didžiąja dalimi lemia tai, kad sąlyginai daugiau lėšų yra surenkama į valstybės biudžetą. Kita vertus, šių metų pirmąjį ketvirtį valdžios sektoriaus skola sudarė 23,31 mln. eurų. Kitaip sakant, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis yra lygus 40,3 proc.
Finansų ministerija pateikia ir pesimistiškiausią scenarijų: remiamasi prielaida, kad Europos Sąjungos BVP smuks apie 1,7 proc. Tokiu atveju Lietuvos BVP metinis augimo tempas taip pat būtų neigiamas ir kristų iki -2,8 proc., o vidutinė metinė infliacija būtų lygi 9 proc. Tokio pobūdžio scenarijus greičiausiai pasiteisintų tokiu atveju, jeigu bendrai visoms arba didžiajai daliai Europos Sąjungos šalių išorinės aplinkybės (dažnai susijusios su karu Ukrainoje ir iš to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis pasaulio ekonomikai) itin neigiamai paveiktų ekonomikos augimą.
Visgi kritiškiau į esamą ir būsimą ekonominę situaciją žvelgia Lietuvos bankas. Remiantis jo prognozėmis, 2023 m. Lietuvos BVP augimas turėtų būti lygus 0,9 proc., vidutinė metinė infliacija – 8,4 proc., o nedarbo lygis – 7,3 proc. Tokio pobūdžio prognozės yra susijusios su šiandieninėmis realijomis: karu Ukrainos teritorijoje ir iš to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis, aukštais infliacijos augimo tempais, energetikos krize bei kitomis išorinėmis ir vidinėmis aplinkybėmis.
Žvelgiant į pateikiamą prognozių įvairovę, manau, kad Lietuvos banko pateikiamos įžvalgos apie ateitį gali pilnai pasiteisinti arba būti labai artimos tikrovei, kadangi pateikiamame ateities scenarijuje kritiškai ir objektyviai vertinamos vidinės ir išorinės aplinkybės: energijos žaliavų brangimas ir tiekimo sutrikimai, neapibrėžtumo didėjimas ir lūkesčių prastėjimas (tiek vartotojų, tiek investicinėje aplinkoje), įtampa darbo rinkoje ir kt.
Taigi, nepriklausomai nuo to, kuris scenarijus pasiteisins, akivaizdu, kad kitais metais gyvensime sąlyginai prasčiau nei šiemet BVP augimo atžvilgiu. Visgi, infliacijos augimo tempai turėtų sulėtėti ir nebepasiekti šiais metais prognozuojamo 17,8 proc. vidutinio metinio augimo tempo. Tikėtina, kad šiems tempams reikšmingą stabdantį efektą padarys Europos centrinio banko stabdančiosios monetarinės politikos priemonė – bazinių palūkanų normos didinimas.
Akivaizdu, kad šios priemonės taikymas yra glaudžiai susijęs su pinigų pasiūlos mažinimu, kas galiausiai turėtų sulėtinti kainų augimą. Bet nereikėtų pamiršti ir to, kad trumpuoju laikotarpiu pasikeitimai monetarinėje politikoje paveikia ekonomikos augimą, tačiau šis efektas išnyksta ilguoju laikotarpiu.
