Europos Parlamente nuolat svarstome valstybių narių paraiškas fondo paramai gauti. Kasmet parama skiriama daugiau 20 tūkst. ES piliečių. Lietuvoje EGF parama jau pasinaudojo dvi didelės įmonės Alytuje – „Snaigė“ ir „Tekstilė“ bei du labiausiai krizės pradžioje nukentėję sektoriai – statybų ir baldų gamybos. Taigi fondo parama Lietuvos žmonėms yra svarbi.
Nedarbas Europos Sąjungoje yra vis dar aukštas, o konkurencija pasaulio rinkose intensyvėja. Nesame apsaugoti ir nuo ekonominių krizių. Akivaizdu, jog būtina ir toliau turėti finansinį instrumentą, kuris padėtų bankrutavusių įmonių darbuotojams. Todėl mes ne tik pratęsėme EGF veiklą, bet ir ją patobulinome, kad valstybėms narėms būtų patogiau, greičiau ir paprasčiau gauti paramą.
Dabar fondas rems ir atleistus laikinuosius darbuotojus, mažų ir vidutinių įmonių savininkus ir vadovus, taip pat savarankiškai dirbančius asmenis (įskaitant ūkininkus) ir visus tame pačiame versle ar įmonėje dirbančius šeimos narius. Bus galima remti ir nedirbančius bei nesimokančius jaunuolius, kurie gyvena aukšto nedarbo regionuose. Nuo šiol fondas padės ir tiems darbuotojams, kurie darbo neteko dėl stichinių nelaimių. Gavusios EGF paramą, valstybės narės turėtų siekti, kad per tris mėnesius nuo priemonių taikymo pabaigos bent pusė remtų darbuotojų būtų susiradę nuolatinį darbą.
Parama galės būti teikiama įmonėms, kurios per keturių mėnesių laikotarpį atleidžia ne mažiau kaip 500 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, kuriuos atleido tiekėjai ar tolesnės gamybos grandies įmonės. Prieš krizę fondo paramos galėjo tikėtis įmonės, atleidusios ne mažiau kaip 1000 darbuotojų. EGF galės finansuoti iki 60 proc. sąnaudų, t.y. daugiau nei siūlė Europos Komisija, kuri planavo finansuoti tik 50 proc. šių išlaidų. Derybų eigoje patvirtintas EGF biudžetas – 1 milijardas eurų.
Vilija Blinkevičiūtė yra Europos Parlamento narė
