Europos Parlamentas, siekdamas įveikti pajamų nelygybę ir skurdą, paragino Europos Komisiją ir ES valstybes užtikrinti deramą minimalų atlyginimą ir tinkamas darbo sąlygas, kad visi dirbantieji galėtų pragyventi iš atlyginimo.
Pandemija tik dar labiau padidino problemas
Duomenys rodo, kad dar iki pandemijos 9 proc. ES darbuotojų buvo ties skurdo riba (Lietuvoje – 7,9 proc.). Dažnai tai reiškia vaikų, moterų skurdą, maisto trūkumą ir negalėjimą net pasvajoti apie nuosavą būstą.
Tenka konstatuoti, kad iki pandemijos minimalus atlyginimas daugelyje ES šalių nedidėjo tokiu pat tempu kaip kitų rūšių atlyginimai ar pelnai. Našumas augo, bet darbo užmokestis nebuvo atitinkamai didinamas – sukuriama ekonominė nauda teko mažumai. Tik trijose ES valstybėse minimalusis darbo užmokestis nuolat didesnis nei nustatyta nacionalinė skurdo riba.
Našumas augo, bet darbo užmokestis nebuvo atitinkamai didinamas – sukuriama ekonominė nauda teko mažumai.
Ir visa tai – vienoje iš turtingiausių pasaulio bendrijų.
ES nesiseka sumažinti žmonių, atsidūrusių ant skurdo ribos, skaičių. Priešingai, nelygybė ir atotrūkis tarp turto ir skurdo augo visoje ES – ir valstybėse narėse, ir tarp jų. Pavyzdžiui, 2017 m. duomenimis, euro zonos valstybėse 20 procentų skurdžiausių namų ūkių valdomo grynojo turto vertė vidutiniškai sumažėjo, o turtingiausių namų ūkių gerokai išaugo.
Praėjusiais metais 50 proc. ES darbuotojų buvo sutrumpintas darbo laikas ir sumažėjo pajamos. 75 proc. ES piliečių manė, jog jų finansinė padėtis yra prastesnė nei prieš COVID-19 pandemiją. Ne išimtis ir Lietuva. Ar esame pasirengę atremti šias grėsmes? Apie tai Europos Parlamento rezoliucija bei siūlymai Komisijai ir valstybėms narėms.
Investuoti į žmones, o ne tik į betoną
Dauguma Europos Parlamento narių palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą dėl deramo minimalaus darbo užmokesčio ES. Ji turėtų garantuoti, kad ES valstybėse nustatytas minimalus atlyginimas viršytų skurdo ribą.
Europos Parlamentas taip pat ragina Komisiją ir valstybes užkirsti kelią darbdavių elgesiui, prisidedančiam prie darbuotojų skurdo, kai nedeklaruojami viršvalandžiai, sudaromas nenuspėjamas darbo grafikas, įdarbinama pagal nenustatytos apimties sutartis (tokių sutarčių siūloma palaipsniui apskritai atsisakyti) ar net verčiama dalyvauti šešėlinėje ekonomikoje.
Jaunų žmonių stažuotes įmonės turėtų vertinti kaip investiciją, o ne kaip nemokamą darbą.
Jaunų žmonių stažuotes įmonės turėtų vertinti kaip investiciją, o ne kaip nemokamą darbą. Be to, jauni suaugę darbuotojai neturėtų būti diskriminuojami mokant jiems gerokai mažesnį darbo užmokestį tik dėl amžiaus.
Įteisinti tokią žalingą praktiką – jauniems suaugusiems darbuotojams mokėti mažesnį negu minimalųjį darbo užmokestį – neseniai bandyta ir Lietuvoje. Gerai, kad nepavyko.
Europos Parlamentas ragina Komisiją patobulinti viešųjų pirkimų direktyvas, kad įmonės negalėtų juose konkuruoti mažindamos darbo užmokestį. Juolab COVID-19 pandemijos akivaizdoje. O juk šiandien neretai konkurencinį pranašumą bandoma įgyti darbuotojų sąskaita. Siekiant sumažinti darbo užmokestį samdomi ne vietiniai statybininkai, bet komandiruoti darbuotojai. Sezoniniai darbuotojai, gyvenantys mažo darbo užmokesčio šalyse, atvyksta nuimti derliaus į šalis, kuriose mokamas didesnis darbo užmokestis, ir dažnai dirba vergiškomis sąlygomis.
Pandemija paskatino nuotolinį darbą, kuris menkai reglamentuotas.
Pandemija paskatino nuotolinį darbą, kuris menkai reglamentuotas. Europos Parlamento manymu, būtina teisės aktų sistema, kuria būtų reglamentuojamos nuotolinio darbo sąlygos visoje ES, taip pat ir galimybė „atsijungti“ nuo darbdavio po darbo valandų.
Europos Parlamentas ragina valstybes nares stiprinti kolektyvines derybas ir užtikrinti minimalią socialinę apsaugą bei visas amžiaus grupes apimančią socialinės apsaugos sistemą. Taip pat didinti investicijas į perkvalifikavimą, profesinį rengimą, į mokymąsi visą gyvenimą.
Taigi investuoti į žmones, o ne tik į betoną. Ir parengti visa apimančią Europos kovos su skurdu strategiją, kurioje būtų nustatyti plataus užmojo skurdo mažinimo ir ypač didelio skurdo panaikinimo Europoje iki 2030 m. tikslai.
Parama – silpniausiems, o ne stipriausiems
Galima ilgai kalbėti apie ekonominius nuosmukius, skaičiuoti prarastus pelnus. Visa tai nebus visa tiesa apie COVID-19 pandemijos pasekmes. Visa tiesa yra milijonai Europos žmonių, kuriems prarastas kasdienis darbas ir pajamos reiškia atsivėrusius vartus į skurdą, o laiku nesuteikta pagalba – skaudžias netektis.
Pandemija tik dar kartą patvirtina, kokia svarbi yra vienybė, kokie svarbūs ir teisingi Europos socialdemokratų nuolatiniai siekiai – didinti investicijas į socialines paslaugas, į lygias galimybes gauti paramą, gydytis ir mokytis.
Todėl jau šiandien, nelaukiant pandemijos pabaigos, būtina įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus.
Todėl jau šiandien, nelaukiant pandemijos pabaigos, būtina įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus. Tai reiškia reikšmingesnes investicijas į socialinę apsaugą ir žmonių sveikatą. Tai reiškia ir teisingesnį atlyginimą už darbą, tinkamą paramą, kad žmonėms būtų garantuotos tokios minimalios pajamos, kurios leistų gyventi oriai.
Pagaliau, kad ES parama pandemijos pasekmėms įveikti atitektų ne didžiausioms korporacijoms, o tiesiogiai žmonėms.
Vilija Blinkevičiūtė yra Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininkė, socialdemokratė.
