Pati žinau atvejį, kai 50 metų sulaukęs vyriškis bijo vienas keliauti po Lietuvą, nes baiminasi, kad neras kelio namo, mat nemoka lietuvių kalbos. Situacija ne tik komiška, bet ir labai keista – juk emigravę į užsienį, kad ir į Jungtinę Karalystę, tiek lietuviai, tiek lenkai gana greitai pramoksta anglų kalbą, nes supranta, kad norint įsilieti į tos šalies aplinką, gyvenimą, susirasti geresnį darbą, privalu mokėti ir kalbą.
Tačiau jau daugiau kaip 20 metų beveik vienvaldžiai Vilniaus rajono ir Šalčininkų vadovai Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) nepadarė nieko, kad išmokytų vyresnio amžiaus žmones lietuvių kalbos, kad šie jaustųsi visaverčiai Lietuvos gyventojai.
Susidaro įspūdis (kas galėtų paneigti), kad LLRA paranku, jog lenkų tautybės Lietuvos gyventojai nemokėtų lietuvių kalbos. Tada būtų priversti ir toliau klausytis „Russkoje radio“, žiūrėti rusiškus televizijos kanalus, skaityti rusišką spaudą. Juk žmonės, kurie neturi informacijos, kuo gyvena ir kas aktualu visai Lietuvai, yra lengviau paveikiami, jais paprasčiau manipuliuoti..
Jjau daugiau kaip 20 metų beveik vienvaldžiai Vilniaus rajono ir Šalčininkų vadovai Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) nepadarė nieko, kad išmokytų vyresnio amžiaus žmones lietuvių kalbos, kad šie jaustųsi visaverčiai Lietuvos gyventojai.
Lietuvių kalbos mokėjimo (o tiksliau – nemokėjimo) peripetijos Vilniaus rajone ir Šalčininkuose žinomos daugeliui, tačiau dabar pakalbėkime apie lenkų kalbą.
LLRA nepraleidžia progos viešai pasiskųsti, kad paminamos lenkų tautinės mažumos teisės, gina savo interesus bei nuolat akcentuoja, kad puoselėti savo tautinį identitetą, o tiksliau – kalbą, nėra sudarytų sąlygų, nes esą trūksta mokyklų, kuriose būtų mokoma lenkų kalba. Bet ar iš tiesų taip yra, ar iš tiesų lenkai diskriminuoj
Statistikos duomenys byloja ką kita. 2014-2015 m. Vilniaus rajone veikė 35 lenkų ir 17 lietuvių mokyklų, Šalčininkuose – 15 lenkiškų mokyklų ir 5 lietuviškos. Bet štai mokinių skaičius jose labai panašus – 35 lenkiškose mokyklose mokėsi 4681, o 17-oje lietuviškų – 3406.
LLRA nuolat akcentuodama lenkiškų mokyklų trūkumą visiškai nepastebi, kad lietuviškose mokyklose taip pat mokosi iš tiesų nemažai lenkų tautybės mokinių.
Argi šie vaikai kitokie nei tie, kurie mokosi lenkiškose mokyklose? Ar LLRA rūpinasi, kad šie vaikai išmoktų lenkų kalbą ir nenutoltų nuo savo šaknų? Nejaugi vienintelė išeitis išmokti lenkų kalbą yra mokytis lenkiškoje mokykloje? Pasirodo, kad ne. Ir lietuviškose mokyklose išmokti lenkų kalbą yra sudarytos visos sąlygos.
2006 metais Vyriausybei priėmus Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašą, moksleiviai lietuviškose mokyklose turi visas galimybes mokytis gimtosios lenkų kalbos nuo 2 arba nuo 6 klasės.
Ar LLRA nežino apie šią galimybę mokyti vaikus lenkų kalbos? Tikrai abejotina, nes ši informacija ir su ja susiję dokumentai yra vieši. Vadinasi, tereikia pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis ir organizuoti bei užtikrinti sklandų ir veiksmingą mokymo procesą. Tuomet išsispręstų ir valstybinio egzamino problema, ir vaikai išmoktų gimtąją kalbą.
Manau, kad LLRA nėra sąžininga savo tautiečiams. Skambūs lozungai, emocingos kalbos, perdėtas kovingumas – visa tai paprasčiausias politikavimas ir begalinis noras bet kokia kaina Vilniaus ir Šalčininkų rajonus išlaikyti savo valdžioje. Juk pasiskųsti diskriminacija yra paprasčiau negu pasirūpinti savo tautiečiais, kad jie galėtų drąsiai vadintis visaverčiais Lietuvos piliečiais.
Vilija Filipovičienė yra Seimo Darbo partijos frakcijos narė
