Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vilija Filipovičienė: Teisė gimdyti. Teisė gimti

Keturios moterys, Lietuvos pilietės, kurios kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl to, kad Lietuvoje neužtikrinamos su gimdymu susijusios žmogaus teisės, sukėlė tokį visuomenės nuomonių vajų, kokio, turbūt, ir pačios nesitikėjo. Nėra nė dienos, kad vienoje ar kitoje žiniasklaidos priemonėje nebūtų eskaluojama gimdymo namuose tema. Tai, kad gimdymas namuose turi būti ir greičiausiai bus reglamentuotas, nebekelia abejonių. Tačiau kaip tai bus padaryta, kokiomis sąlygomis – ateities ir ilgų diskusijų klausimas.

EŽTT dar 2010 m. yra taręs savo žodį byloje Ternovszky prieš Vengriją – pasirinkimas gimdyti namuose – teisė, kuri turi būti užtikrinta. Teismo sprendime rašoma, kad teisė pasirinkti gimdymo sąlygas (vietą, būdą bei aplinkybes) yra ginama Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Pabrėžiama, kad sprendimas gimdyti namuose apima ir sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimą.

Stebina viena. Kaip šioje teisinėje, medicininėje, žmogaus teisių kebeknėje pamirštamas vaikas. Motinos vienu balsu šaukia, kad turi teisę gimdyti kur jos nori, kaip jos nori ir tuo pačiu gauti kvalifikuotą pagalbą, gydytojai kaltina jas neatsakingumu, teisėtvarkos atstovai – nusikaltimais, ir tik retkarčiais pasigirsta klausimas – o kaipgi vaiko teisė saugiai gimti? Kas atstovaus vaikui? Kas apsiims atsakomybę už jo motinos sprendimą?

Gimdymo namuose galimybės Europoje

Gimdymas namuose reglamentuotas daugelyje Europos šalių: Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Italijoje, Danijoje, Norvegijoje bei kitose. Kiekviena valstybė pagal savo išgales ir supratimą reglamentuoja gimdymus namuose. 

Nyderlanduose namuose gimdo net 32 proc. gimdyvių, akušerės paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo. Namuose, prižiūrimos nepriklausomų akušerių-pribuvėjų arba bendrosios praktikos gydytojų, gimdyti gali tik mažos rizikos grupės moterys. Nyderlanduose dar 1959 m. buvo sudarytas, o 2003 m. patobulintas, pirmasis žinynas (rekomendacinis), kuriame nustatyta, kokiais atvejais pakanka privačių akušerių-pribuvėjų paslaugų, kokiais atvejais reikalinga aukštesnio lygio ligoninės akušerių priežiūra bei kokiais atvejais gimdyvė vežama gimdyti į ligoninę. Esant būtinybei, gimdanti namuose moteris gabenama greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę. Pagalba privalo atvykti ne vėliau kaip per 10 minučių.

Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Austrijoje šeimos daugiau ar mažiau pačios susimoka už akušerių paslaugas. Štai Latvijos gimdančių namuose šeimų sąjungos statute teigiama, kad sąjunga remia principą, jog valstybė turi suteikti finansinę pagalbą gimdyvei namuose, jei skiriama suma neviršija gimdymo stacionare išlaidų. Taigi šiandien latvių šeima už akušerės paslaugas bei naujagimių gydytojo vizitą susimoka apie 3 tūkst. litų. Yra valstybių, kuriose už gimdymą namuose, dalyvaujant akušerei, tenka pakloti ir apie 10 tūkst. litų.

Taigi gimdymas namuose bet kokiu atveju bus prabangus, nes Lietuva ne Nyderlandai, neįmanoma iš PSDF finansuoti akušerių paslaugų moteriai gimdant namuose. 

Akušerės-pribuvėjos – savamokslės dievo pašauktosios?

Visose minėtose valstybėse, reglamentuojančiose gimdymą namuose, gimdyvėms padeda profesionalūs akušeriai-pribuvėjai. Nyderlanduose akušerius-pribuvėjus rengia Amsterdamo, Mastrichto ir Roterdamo akušerių akademijos. Didžioji dalis akušerių teikia paslaugas gimdančioms namuose. Baigę mokslus akušeriai privalo užsiregistruoti sveikatos profesionalų registre, kad galėtų dirbti. Registras atviras visuomenei. Akušerių darbo kokybę ir kvalifikaciją prižiūri valstybės Sveikatos rūpybos inspekcija. Akušeris-pribuvėjas, teikiantis paslaugas namuose, tai daro su asistentu – akušerijos medicinos seserimi arba slaugytoju, kuris paprastai būna įdarbintas ligoninėje. 

Lenkijoje akušerio praktika gali verstis asmuo, priklausantis valstybinei akušerių ir slaugytojų organizacijai, Airijoje veikia Nacionalinė gimdymo namuose akušerių tarnyba, užtikrinanti, kad gimdyvėms namuose būtų suteikta privačia praktika besiverčiančių akušerių organizacijos narių priežiūra. Akušerių vardai bei adresai skelbiami viešai.

Nė vienoje valstybėje, kurioje įstatymu reglamentuotas gimdymas namuose, gimdymų neturi teisės priimti asmuo, neturintis jokio medicininio išsilavinimo. Sutinku, kad gyvenimas pateikia tokių nestandartinių situacijų, kai „pribuvėja“ priversta tapti mokytoja ar policininkas. Tokių išimčių buvo ir bus, tačiau išimtys negali tapti taisykle. Ne paslaptis, kad viena garsiausių Lietuvos „pribuvėjų“ neturi jokio medicininio išsilavinimo. Gimdyvių namuose vaikus priima ekonomistė vadybininkė. Reglamentuodami gimdymus namuose turėsime nuspręsti, kokiu keliu eisime. Ar leisime priiminėti gimstančius vaikus „dievo pašauktosioms pribuvėjoms“, ar patikėsime šį darbą medikams, kaip tai daro visos šį klausimą jau išsprendusios šalys?

Ar sprendimas gimdyti namuose yra tik šeimos reikalas?

Manau, kad moterys turi teisę pasirinkti, kur ir kaip joms gimdyti, ir tai įstatymai turi joms leisti. Tik tuomet, kai įstatymiškai bus reglamentuotas gimdymas namuose, nebeliks vietos „dievo pašauktosioms pribuvėjoms“ bei byloms prieš Lietuvą. Man asmeniškai įdomūs keli niuansai – kas prisiims atsakomybę nesėkmės atveju? Kas kalbės dar negimusiojo vardu? Kaip vaikas, jo teisė gimti saugiai? Ir kokiame Lietuvos mieste greitoji pagalba atvyks ir nuveš, reikalui esant, gimdyvę į ligoninę per, pavyzdžiui, 10 minučių... 

Nelengvas bus šio klausimo reglamentavimas, nes įstatymai persipina su moralinėm ir etinėm nuostatom, baimėm ir atsakomybe. Todėl privalu pažvelgti į visus šiuos klausimus itin atidžiai ir su didele atsakomybe.

Akivaizdu, kad laukia ilgas ir sudėtingas kelias. Trūksta aiškios vizijos, kokie būtų apribojimai gimdant namuose, kokios yra būtinos sąlygos, užtikrinant tokį gimdymą, kokią pagalbą reikėtų užtikrinti gimdyvei. Reikės atsakyti į klausimus, kas ir kiek turės mokėti, kas prisiims atsakomybę už tokio gimdymo pasekmes. Tai įmanoma tik esant plačiai diskusijai, dalyvaujant įvairių sričių specialistams: medikams, teisininkams, psichologams, politikams bei, žinoma, pačioms moterims.

Vilija Filipovičienė yra Seimo Darbo partijos frakcijos ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?