Jie savo svetainėje rašo: Ugdymo plėtotės centras paskelbė 1,3 mln. eurų vertės viešąjį pirkimą bendrosioms ugdymo programoms parengti. Šis pirkimas vykdomas įgyvendinant 7,8 mln. eurų vertės projekto, finansuojamo valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų lėšomis, vieną iš veiklų. Ne mažiau kaip 84 ekspertai atnaujins 8 bendrąsias programas ir parengs lydinčiąją medžiagą.
Įsigilinus į visą pateiktą tekstą, aiškėja, kad UPC iš tiesų trūksta profesionalumo – BUP turinys yra ypatingai svarbus ir jis turi būti projektuojamas tam tikru metodologiniu pagrindu. Šis ugdymo turinys programuoja, ko mes mokysime vaikus, kokios vertybės ir kompetencijos yra svarbios.
Kaip pastebi UNESCO nacionalinės komisijos ekspertė dr. Laima Galkutė, pirkimo dokumentuose nesuformuluoti aiškūs reikalavimai būsimoms bendrosioms programoms – jų turinio, ugdymo proceso ir aplinkos, mokinių pasiekimų vertinimo ypatumai. Šie aspektai yra reglamentuoti „Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše“, kuris buvo patvirtintas rengiantis Bendrųjų programų pertvarkai.
Tačiau programų rengėjai kažkodėl bus pasirenkami pagal kitus kokybinio (!) vertinimo kriterijus: autoriai turėtų vadovautis aštuoniais principais, kurių Lietuvoje niekas neskelbė, nesvarstė ir neaprobavo. Jie paimti iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) įgyvendinamo projekto, kurio apimtyje vyksta diskusijos dėl švietimo politikos perspektyvos.
Klausimas: kas suteikė UPC teisę nustatyti BUP turinio pagrindą ir kryptį? Ar tai – kaip rašoma jų svetainėje – kad šių metų gegužės mėnesį vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse „Mokykla 2030“ buvo pristatytos mokyklos kaitos kryptys. Viena jų – bendrojo ugdymo programų peržiūra. Tuomet apie 150 švietimo ekspertų, nuomonių lyderių, savivaldybių, mokytojų asociacijų atstovų, moksleivių ir mokytojų tarėsi, diskutavo, keitėsi įžvalgomis ir teikė siūlymus dėl ateities mokyklos vizijos.
Ar galima be rimtų diskusijų primesti visai Lietuvai strategiškai svarbią BUP rengimo kryptį? Kas tie už Lietuvą sprendžiantys žmonės? Ar jie turi tokius įgaliojimus? Gal galų gale reikia baigti dengtis anoniminiais rengėjais ir juos įvardyti. Be to, kur Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai? Ar ir viceministras G.Kazakevičius, kuris dvejus metus dirbo UPC, ir ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja bei kiti nesupranta šio pirkimo svarbos?
Dar būdama Lietuvos švietimo tarybos pirmininke, bent jau prieš gerų pusantrų metų viceministrui ir UPC vadovui sakiau, kad labai svarbu susitarti dėl bendrojo ugdymo programų metodologijos. Ir ką? Pagrindinis darbas neatliktas, o juk ŠMM ir UPC atsakingieji žinojo, kad bus toks pirkimas. Be to, 2017 m. liepos mėn. Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas nutarimas, įpareigojantis ŠMM parengti priemonių planą Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėms. Kur jis? Iki šiol nepateiktas, o turėjo būti parengtas 2017 m. gruodžio mėn. Kaip su parlamentine kontrole?
Iš tiesų Lietuvoje vyksta keisti dalykai – deklaruojama, kad įgyvendinama Geros mokyklos koncepcija (patvirtinta dar 2015 m.), kad bus rengiamos bendrojo ugdymo programos (nors neaiškus metodologinis pagrindas), mokyklai didinamas biurokratinis krūvis (jį padidins ir etatinis mokytojų apmokėjimas) ir t.t. O iš tikrųjų murkdomasi, fragmentiškai kažkieno noru dar daugiau išbalansuojama mokykla. Ar ilgai leisime neatsakingai elgtis sprendimų priėmėjams – juk griaunami mokyklos pamatai ir menkėja pasitikėjimas valstybe. Ar šito norime?
Vilija Targamadzė yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė, habilituota daktarė.
