Juk įprasta manyti, kad mokytojas dirba pusę dienos, mokinių atostogų metu dinderį muša, atostogų net du mėnesiai ir pan. Ir retas kuris susimąsto, kiek laiko reikia skirti pasirengimui pamokoms, darbų taisymui, savo kompetencijų tobulinimui, bendravimui su tėvais, mokyklos bendruomeninei veiklai, biurokratų dažnai nepagrįstoms užgaidoms tenkinti. Tas biurokratinis jungas laiką ėda ir dažniausiai neprasmingai suėda. Apie grįžtamąjį ryšį neverta nė kalbėti. O pasipriešinti nelabai ir gali, nes mūsų švietimo sistemos administravimas yra kontrole grindžiamas. Kai kuriose mokyklose pasitaiko, kad galima ir tvarkaraštį mokytojui neparankiai sudėlioti, ir etatinio apmokėjimo valandas įvairiai paskaičiuoti. Be to, akivaizdu, kad nevalstybinėse (privačiose) mokyklose nebus streikuojama. Juk jų neslegia tokia didelė biurokratinė našta, galima dirbti pagal įvairesnes ugdymo koncepcijas ir pan. Tiesa, ir ten problemų yra, ypač mažose mokyklose, kurias įprasta vadinti bendruomeninėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO).
Taigi, tegul tie mokytojai nebėdavoja, nes ir taip gerai gyvena – atlyginimą numatoma net du kartus didinti (tik ne dvigubai), pagal Bendrąsias programas (BP) savo nuožiūra galės rinktis 30 proc. turinio, vienuoliktokams tarpiniai vertinimai pasirodė jau rugpjūčio 17-tąją, už susipažinimą su naujų programų turiniu papildomai bus skirti 7 mln., vadovėliams – 8,5 mln. ir t.t.
Mokytojai tikrai turi moralinę teisę streikuoti
Dabar pažvelkime kitaip. Pradėsiu nuo 7 mln. Atrodo patraukliai, bet padalinus iš mokytojų skaičiaus bus tik katino ašaros. Be to, kodėl šios lėšos staiga atsirado rugpjūčio mėnesį? Ar ŠMSM nežinojo, kad ugdymo turinys bus atnaujinamas? Gal jiems naujiena, kad papildomos lėšos bus reikalingos ir vadovėliams? Rugpjūčio mėnesį ministras informavo, kad numatyta 8,5 mln., bet iki šiol jaučiama mokymo ir mokymosi medžiagos stoka (apie vadovėlius net nekalbu). Mokytojai nėra kūlverstukai ir neturi verstis per galvą, kad staiga pasirengtų Bendrųjų programų (BP) įgyvendinimui. Mokymo medžiagą gal ir spės savo sveikatos sąskaita parengti, o kas parengs mokymosi medžiagą, kuri reikalinga mokiniams? Iš ko jie mokysis? Jei jau ŠMSM atstovų teigiama, kad BP tik atnaujintos ir praktiškai pakeistos tik kai kurios temos, tai ar negalima buvo toms temoms parengti tiek mokymo, tiek mokymosi medžiagą? Be jokios abejonės, tai buvo privalu padaryti. Kaip mokytojai pasinaudos turinio pasirinkimo laisve? Ko gero, privalės susitelkti į privalomas temas.
Taigi, taip ir judama mokytojo prestižinės profesijos kūrimo link
Visko ir neišvardysi. Pokyčiai ir pokyčiai. O ar jiems pasirengta?! Juk neapgalvota ir tolimesnio mokinių mokymosi perspektyva po Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP). PUPP neįveikę galės pakartotinai jį laikyti, likti kartoti kurso arba – tiesus kelias į profesinį mokymą. O iki šiol 14-oje savivaldybių nėra net profesinio mokymo filialų, o ir neturintiems pagrindinio išsilavinimo programų negausu. Mokytojai yra atsakingi, ir negalvokime, kad jiems nerūpi vaikų ateitis. O šitoje pertvarkų suveltyje (BP atnaujinimas, PUPP neišlaikymo pasekmės, mokinių skaičiaus vienuoliktų klasių sraute didinimas nuo 12 iki 21, vėliau iki 31 ir kt.) signalai aiškūs – inicijuoti pokyčiai neapgalvoti sisteminiu ir įgyvendinimo požiūriais. O kur dar praeitos kadencijos kai kurių Seimo narių pažadai, kad, įvedus etatinę mokytojų apmokėjimo sistemą, bus apmokėta mokytojams už visą darbą. Kaip matome, tas pažadas nepildomas. Ir vargiai galima pedagogui apmokėti už visą darbą. Jis labai imlus ir savitas tiek laiko, tiek turinio požiūriu.
Taigi, taip ir judama mokytojo prestižinės profesijos kūrimo link. Šiame kontekste noriu sureaguoti į naujo ministro žodžius, kuriuos jis ištarė kalbėdamas apie BP įgyvendinimą, – „nenuvertinkime mokytojų“. Taip, ministre, „nenuvertinkime mokytojų“, bet nenuvertinkime ir ministro bei jo komandos. Juk Jūs atėjęs iš buvusios ministrės komandos ir negalite nežinoti apie bendrajame ugdyme inicijuotus pokyčius ir jų įgyvendinimą bei Švietimo ir mokslo komitete išsakytas pastabas, abejones dėl pokyčių, ypač BP atnaujinimo ir įgyvendinimo, įtraukaus ugdymo ir kitų. Todėl, nenuvertindama ministro ir jo komandos, prašau būti lyderiu ir sugebėti spręsti problemas, kurias daugeliu atvejų patys ir sukūrėte. Mokytojai tikrai turi moralinę teisę streikuoti. Tiesa, kai kuriuos reikalavimus dar reikia svarstyti, pavyzdžiui, atlyginimo didinimas, pareikalausiantis beveik milijardo (kai Valstybės biudžetas yra 18 mlrd.). Tai turėtų būti rimtų diskusijų objektas. Tik ar to streiko prireiks, priklauso ir nuo Jūsų.
O tėveliai irgi neturėtų būti abejingi – derėtų ne tik pasidomėti, kad vyksta bendrajame ugdyme, bet ir palaikyti pagrįstus mokytojų reikalavimus. Pagaliau laikas suprasti, kad švietimas yra raktas į ateitį ir jame neturi būti sėjamos chaoso sėklos.
