Eksportas į Rusiją rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. mėnesiu, išaugo 7,1 proc. Augimą lėmė mašinų ir įrengimų (telekomunikacijų kabelių, vakuuminio ir šiluminio formavimo mašinų bei lazerinių skaitymo sistemų diskų) reeksportas. Jis vasaros mėnesiais apsaugojo ir visą Lietuvos eksportą nuo smukimo. Rugpjūčio 7 d. įsigaliojus sankcijoms, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją rugpjūtį buvo 37,9 proc. mažesnis negu prieš metus, iš jų pieno produktų – 85,7 proc. mažesnis.
Prekių pardavimas Baltarusijoje rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. mėnesiu, sumenko 13,1 proc. Pieno ir jo produktų eksportas į šią šalį išaugo 70,3 proc., vaisių – 55,5 proc. Vis dėlto hipotezė, jog Baltarusija taps tarpine stotele eksportui į Rusiją, vargu ar pasitvirtino. Pieno produktų eksporto padidėjimas į Baltarusiją sudarė mažiau negu 1 proc. praradimų, patirtų Rusijoje, o vaisių – penktadalį. Daržovių ir žuvų eksportas į Baltarusiją nedidėjo, o mėsos išaugo nežymiai.
Rugpjūčio 7 d. įsigaliojus sankcijoms, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją rugpjūtį buvo 37,9 proc. mažesnis negu prieš metus, iš jų pieno produktų – 85,7 proc. mažesnis.
Bendrą eksporto plėtrą stabdė ne tik garsiai nuskambėjęs Rusijos embargas, turintis įtakos maždaug 4 proc. eksporto. Silpnesnė išorės rinkų paklausa, svyruojantis konkurencingumas rinkose, kurių valiutos pinga, pamažu, bet užtikrintai kylantis darbo užmokestis, nepalanki padėtis Europos naftos rinkoje buvo tarp svarbiausių eksportą ribojusių veiksnių.
Nuo spalio mėnesio „Orlen Lietuva“ naftos produktų eksporto augimo statistika veikiausiai taps gražesnė, tačiau šis pokytis daugiau „popierinis“. Būtent praėjusių metų spalį šių produktų eksportas pradėjo apčiuopiamai smukti, tad lyginant su žemesne praėjusių metų apimtimi, bus fiksuojami geresni rodikliai, tačiau naftos produktų pardavimas ir toliau išliks jautria eksporto vieta.
Žvelgiant į visą eksporto produktų augimo spektrą, įdomu pastebėti, jog šiuo metu fiksuojamas didžiulis prekių išsibarstymas pagal pardavimų užsienyje plėtros tempą. Kai kurių prekių (pavyzdžiui, baldų, mašinų ir įrengimų, optinių, medicininių ir tiksliųjų įrenginių) eksportas tebeauga dviženkliu tempu. Kita vertus, rafinuotų naftos produktų ir transporto priemonių ženkliai smunka. Vis dėlto dauguma prekių išlaiko nuosaikų augimo tempą, atsigavo ir kurį laiką šlubavusi chemijos produktų prekyba užsienyje.
Artimoje ateityje eksportuotojams ir toliau bus sunku rasti rimtesnę užuovėją. Rytų rinkose – Rusijoje ir Ukrainoje – įsigalės ūkio nuosmukis. Pridėjus prekybos sankcijų taikymą ir rublio bei grivinos atpigimą, neabejotina, kad paklausa prekėms iš Lietuvos bus silpna. Ne pačios geriausios nuotaikos sklando ir Vakaruose. Artimiausiais ketvirčiais laukiama nulinio euro zonos ekonomikos augimo, tad Lietuvos eksportuotojai galės prasiskinti kelią į europietiškas lentynas nebent didesniu konkurencingumu. Pastarąjį vis sunkiau išlaikyti, darbuotojams reikalaujant didesnio darbo užmokesčio.
Lietuvos eksportuotojai galės prasiskinti kelią į europietiškas lentynas nebent didesniu konkurencingumu. Pastarąjį vis sunkiau išlaikyti, darbuotojams reikalaujant didesnio darbo užmokesčio.
Remiantis anksčiau eurą įvedusių šalių patirtimi, bendrosios ES valiu-tos įdiegimas vidutiniu laikotarpiu turės teigiamos įtakos dėl didesnio tarptautinio kainų palyginamumo ir gausesnių užsienio investicijų pritraukimo, tačiau vargu ar turės staigaus teigiamo poveikio.
Kita vertus, eksportą į dolerio zoną skatins numatomas euro silpimas JAV dolerio atžvilgiu ir prekybos apribojimų panaikinimas (pvz., mėsos produktų eksportui į JAV). Tam tikrų galimybių eksportuotojams teikia Rusijos sankcijų „atlaisvintos“ transporto priemonės, kurios bent teoriškai turėtų pagerinti prekių transportavimo sąlygas.
Bendrai paėmus, tikėtina, kad šviesesnės eksporto dienos nusikels bent jau iki 2015 m. antrosios pusės, kuomet tikimasi tvirtesnio euro zonos atsigavimo. Be to, kitų metų rugpjūtį numatytas Rusijos sankcijų maisto produktų importui atšaukimas, kuris galėtų kilstelėti pardavimus, jei Lietuvos verslininkai norės ir galės grįžti į didelę ir pelningą, tačiau rizikingą Rusijos rinką.
Vilija Tauraitė yra SEB banko vyriausioji analitikė