Infliacijos atoslūgį metų pabaigoje pirmiausiai lėmė nuo rugsėjo mažėjusios benzino ir dyzelinių degalų kainos. Teigiamos įtakos turėjo sezoninis maisto produktų bei drabužių ir avalynės atpigimas. Šildymo sezonas išlieka istoriškai brangiausias, tačiau „kandžiojasi“ vis mažiau. Vidutinės šilumos kainos Lietuvoje smuko taip pat tris mėnesius iš eilės, ir palyginti su rugsėju, gruodį buvo jau 4,7 proc. mažesnės. Tam įtakos turi gamtinių dujų ir biokuro pigimas, taip pat vis platesnis biokuro naudojimas.
Vis dėlto lengvai pasiduoti infliacija šiemet nežada. 2013 m. pradžioje įdiegti mokesčių ir reguliuojamų kainų pokyčiai infliacijai pridės maždaug 0,5 proc. punkto. Nuo sausio 1 d. padidintas akcizas dyzeliniams degalams litrą šio kuro gali pabranginti maždaug 12 centų, kilstelėtas akcizas tabakui pakelį cigarečių – maždaug 30 centų. Tuo tarpu įvestas lengvatinis PVM tarifas keleivių pervežimo paslaugoms, laikraščiams ir žurnalams vargu ar turės esminės įtakos galutinėms šių prekių kainoms. Pavyzdžiui, keleivių vežimo kompanijų reakcija yra nevienoda – vienos mažina paslaugų kainas, kitos jų nekeičia, o trečios netgi didina.
Nuo sausio 1 d. elektros kaina buitiniams vartotojams padidėjo 9-10 proc. Tai didžiausias šuolis po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, kurį daugiausiai lemia Viešąjį interesą atitinkančių paslaugų biudžeto papildymas. Vis dėlto šį sykį dėl elektros rinkos liberalizavimo reguliuojamos kainos nebetaikomos įmonėms, tad, rinkos ekspertų vertinimu, elektra gali atpigti bent daliai nepriklausomai ją perkančių įmonių. Todėl tikėtinas menkesnis negu 2010 m. pradžioje antrinis infliacijos efektas (prekių ir paslaugų, kurioms gaminti ar teikti naudojama elektra, brangimas). Dar viena linksmesnė žinia gyventojams – gamtinės dujos šiemet atpigo 3–4 proc.
MMA padidinimo nuo 850 Lt iki 1000 Lt poveikis infliacijai priklausys nuo to kiek realiai padidės darbdavių sąnaudos. Vis dėlto aišku, kad tai labiau infliaciją didinantis nei neutralus veiksnys.
Latvija vis ryžtingiau žygiuoja euro įvedimo link ir kryptingai suvaldžiusi kainų kilimą, nuo 2012 m. spalio atitinka Mastrichto infliacijos kriterijų. Antai lapkritį kriterijaus kartelė buvo 2,8 proc., o kaimyninės šalies vidutinė metinė SVKI infliacija sudarė 2,5 proc.
Lietuvos galimybės įtilpti į Mastrichto rėmus infliacijos srityje tebėra ribotos. Tikėtina, jog kriterijaus reikšmė mažės toliau, užsitęsus euro zonos nuosmukiui 2013 m. ir dėl to įsivyravus defliaciniam klimatui. Tam, kad Lietuva šiemet atitiktų Mastrichto infliacijos kriterijų, reikėtų maždaug dvigubai menkesnės mėnesinės infliacijos negu praėjusiais metais. Tai būtų įmanoma tik palankiai susiklosčius tarptautinių naftos kainų tendencijoms ir sulaukus gero derliaus, kuris nebrangintų maisto produktų. Tad be palankaus atsitiktinumo ar kryptingų valdžios pastangų Lietuva Mastrichto kriterijaus neatitiks ir 2013 m., o euro įvedimo perspektyva nutols už 2015 m. horizonto.
Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė