Tiksliau, apskritai niekas nieko ir neklaustų, o kažkam gimusią naują ambicingą idėją pultų tiesiog besąlygiškai įgyvendinti. Apgaudinėti gyventojus, kad tai, kas priklauso jiems, realiai jiems nepriklauso, tapo vietinės propagandos tikslu. Mokesčių mokėtojų, Europos paramos lėšas įgavę teisę skirstyti į visas puses, kritikos nepakenčiantys ir į nebaudžiamųjų kastos sąrašą laikinai įsitraukę vietinės valdžiukės aukščiausi politikai pasijautė visagaliais. Dabar Druskininkuose, o nuo 2015-ųjų metų Drus Vege, įmanoma tai, kas neįmanoma niekur kitur.
Galima teisėtai išmontuoti Sąjūdžio laikų, čiurlioniškos dvasios skulptūrą „Legenda“ ir pastatyti į Pasvalio miesto betoninę pasagą panašų „meno šedevrą“ už beveik 250 tūkst. Lt.
Dabar Druskininkuose, o nuo 2015-ųjų metų Drus Vege, įmanoma tai, kas neįmanoma niekur kitur.
Galima 30-čiai metų išnuomoti dar nepastatytą keleivinių kalnų keltuvų objektą už kiek daugiau kaip pusė jo vertės ir pavadinti tai taršą mažinančia viešojo transporto priemone vietinių gyventojų susisiekimui.
Galima išardyti geležinkelio bėgius metalo laužui, o po gero dešimtmečio vėl sugalvoti juos atstatyti.
Galima atvesti iš Baltarusijos dujų vamzdį, pasodinti ant jo savą tarpininką bei tiekti druskininkiečiams dujas. Tuo tarpu ištisus metus atidėlioti biokuro katilų įrengimą, taip surenkant iš varganai gyvenančių pensininkų tūkstančius litų už butų šildymą.
Galima parko teritorijoje visuomeninės paskirties sklypo dalį perplanuoti į namų valdą, išduoti leidimą statybai ir ant Vijūnėlės kranto statyti privačią 500 kv. m vilą, kurios būsimasis gyventojas tampa druskininkiečių spėjimų favoritu.
Galima ir tvorą kurorto centre pripažinti bešeimininke, nes šeimininko, galinčio prisiimti atsakomybę, Druskininkuose galbūt nėra?
Galima teisintis, kad kurorte neturime nei kino, teatro, koncertų, parodų salės vien todėl, kad Europos bendrijos paramos lėšos prioritetiškai buvo nukreipiamos svarbesniems objektams.
Galima įrodinėti, kad dviračių takų infrastruktūra Druskininkuose tokia išvystyta, kad dėl jų neegzistavimo kurorto centre važinėjama pėsčiųjų šaligatviais.
Galima net ir savivaldybės tarybos posėdžius organizuoti taip, kad opozicija apie tokius sužino iš galimai atgaline data surašytų protokolų.
Galima ir atliekų konteinerius perkelti iš vienos vietos į kitą kaip galios demonstravimą prieš didžiausią miesto darbdavį vien už kritiką valdantiesiems.
Galima net ir savivaldybės tarybos posėdžius organizuoti taip, kad opozicija apie tokius sužino iš galimai atgaline data surašytų protokolų.
Galima visus kitą nuomonę turinčius savivaldybės gyventojus vadinti lojančiais šunimis, varijotais, komunarais, apipilti juos įvairiausiais anoniminiais skundais ir dar kartais pasamdyti kokį giminaitį, kuris pademonstruotų savo raumenis.
Sąrašą galima būtų tęsti per kelis puslapius, bet kam rašyti tai, kas visiems žinoma ir nemalonu? Siekime vienybės ir harmonijos, todėl matykime tai, kas gera ir gražu. Bet ar galime būti abejingi savivaldybėje įsigalėjusiai savivalei?
Viešai reikšti kritinę nuomonę Druskininkų valdžiukės atžvilgiu, reiškia papulti į du kartus Žurnalistų etikos kodeksą pažeidusios „žurnalistės“ „profesionalaus“ žurnalistinio tyrimo taikiklį. Pats premjeras Algirdas Butkevičius ne vieną kartą yra viešai prisižadėjęs neleisti savivaliauti aukštiems Druskininkų politikams. Prisižadėjo iškeldinti propagandinį leidinį iš Švietimo centro patalpų bei nutraukti mokesčių mokėtojų lėšų švaistymą propagandinio blizgučio tiražavimui, bet neištesėjo.
Dabar už mūsų pinigėlius bylinėsis savivaldybė su valstybine kontroliuojančia institucija Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kuri vienareikšmiškai propagandinį leidinį pripažino kaip leidžiamą už įstatymo ribų. Suprantama, kad reikia bent iki ateinančių savivaldos rinkimų, pasinaudojus mokesčių mokėtojui pinigais, pasireklamuoti tol, kol ilgas teisminis procesas tęsis.
Juk tam ir reikalingas propagandinis organas, mums kainuojantis apie 50 tūkst. Lt per mėnesį, kuris plautų smegenis paprastiems rinkėjams, neišgalintiems nusipirkti nuo valdžiukės nepriklausomos spaudos. Įtikinti tuo, kas neįtikėtina, priversti patikėti, kad gyventojai puikiai tarnauja valdžiai, todėl jie yra laimingi ir privalo būti nuolankūs bei dėkingi.
Mulkinami galime būti tiek ilgai, kiek to patys norėsime ir leisime. Druskininkai buvo ir yra pats gražiausias kurortas, kuris toks ir liks. Pasikeisti gali tik valdžios.
Kai kurie pensininkai net patikėjo, kad būtent savivaldybės dėka jie gauna pensijas, nors savivaldybė čia visiškai ne prie ko. Tuo tarpu išrinktieji spindi blizgančio spalvoto lankstinuko puslapiuose, demonstruodami skrybėles, dryžuotus kostiumus, naujausias plaukų spalvų tendencijas bei išbalintas šypsenas. Pirmame puslapyje lyg neklystantys geradariai viešai pagrūmojantys ant „4 komunarų“ ir kitų „11 lojančių šunų chebrukės“ pasivadina save pozicija. O tiktų labiau trumpinys „poza“ – lyg kobros poza, norinti įgelti, įleisti nuodų ir numarinti išdrįsusius paviešinti kokius nors faktus apie įsigalėjusios vietinės valdžiukės savivalę.
Nenustebčiau, jeigu virš uždaros slidinėjimo trasos, kainavusios apie 100 mln. Lt, kartu su 13 mln. Lt kainuosiančiais keleiviniais keltuvais Druskininkų valdžiukė 2015 metų sausio 1 d. kaip priešrinkiminę dovaną apkvailintiems, propagandos liūne įklampintiems rinkėjams padovanotų didžiausią, šviečiantį, naują miesto užrašą. Naują, šviečiantį ir net iš kosmoso matomą pavadinimą Drus Vegas ant uždarų slidinėjimo trasų stogo.
Suprantama, tam būtų naudojami, kaip mums įrodinėjama, ne mūsų pinigai, o svetimos – ES bendrijos pramos lėšos. Todėl už jų įsisavinimą būtą galima vėl pretenduoti į kasmetinį apdovanojimą ir žinoma, didelę padėkos puotą. Mulkinami galime būti tiek ilgai, kiek to patys norėsime ir leisime. Druskininkai buvo ir yra pats gražiausias kurortas, kuris toks ir liks. Pasikeisti gali tik valdžios, o Druskininkų į Drus Vegą niekas, tikiuosi, nesugalvos pakeisti.
Vilius Semeška yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Druskininkų skyriaus narys