Sprendimas nedideliame ir jaukiame kurorte Druskininkuose pastatyti tokias uždaras slidinėjimo trasas iš tiesų buvo labai ambicingas, tik galbūt ne iki galo ekonomiškai įvertintas.
Jei tokia trasa stovėtų prie Maskvos ar Londono, dar suprantama, bet kai ji yra miške prie 15 tūkst. gyventojų turinčio nedidelio kurorto, tai ekonominis apsiskaičiavimas yra akivaizdus.
O gal niekas ir neskaičiavo, tik susilažino iš viskio dėžės ir įsisavino apie 40 mln. litų ES paramos lėšų? Tuo tarpu dabar savivaldybės gyventojai kasmet veiklos nuostolius operatoriui įsipareigojo dengti. Daug žadantis projektas nieko nereiškia, jeigu jis nepagrįstas realiais ekonominiais skaičiavimais. ES paramos srautai ir siekis žūtbūt juos įsisavinti kartais priveda prie neracionalių, nepamatuotų sprendimų.
Jei tokia trasa stovėtų prie Maskvos ar Londono, dar suprantama, bet kai ji yra miške prie 15 tūkst. gyventojų turinčio nedidelio kurorto, tai ekonominis apsiskaičiavimas yra akivaizdus.
2009 m. gruodžio 30 d. bendradarbiavimo sutartimi Nr. T1-289 su UAB „Stamita“ Druskininkų savivaldybė įsipareigojo sumokėti bendrovei 2010, 2011 metais po 1 mln. 800 tūkst. litų už Druskininkų kurorto turizmo infrastruktūros vystymą, įgyvendinant ir tobulinant uždarų kalnų slidinėjimo trasų įrengimo ir ūkinės veiklos jose vykdymo projektą.
Taip pat įsipareigojo kompensuoti bendrovės patirtus faktinius nuostolius už praėjusius finansinius metus, pradedant apmokėti 2013 m., iki 2034 m. birželio 15 d., bet ne daugiau kaip 500 000 Lt (penkis šimtus tūkstančių litų) per vienerius metus. O tai reiškia, kad žiemos sporto mylėtojus netiesiogiai įsipareigojo remti visi Druskininkų savivaldybės gyventojai.
Objektas jau stovi, todėl įvertinę sprendimą statyti tokį objektą ir investuoti tiek lėšų, dabar turime bendrai su savivaldybės vadovybe labai rimtai pagalvoti/diskutuoti, kokie rinkodariniai/ekonominiai sprendiniai galėtų padėti ne tik operatoriui nebankrutuoti, bet ir savivaldybei nepatirti tų veiklos nuostolių, kuriuos ji pati tarybos sprendimu ir sutartimi su operatorium įsipareigojo apmokėti pagal pasirašytą sutartį dar 2009 metais.
Juk savivaldybės pinigai yra jos gyventojų pinigai, kaip ir savivaldybės vadovybės sėkmingi sprendimai yra/turi būti naudingi vietiniams gyventojams ir atvirkščiai, valdžios klaidos yra kiekvienam iš mūsų nuostolis, kurio kartais galbūt tiesiogiai ir nepajuntame.
Norint patarti/padėti, reikia gauti išsamią informaciją. Todėl pirmiausia skaidrumas! Remiantis sudaryta sutartimi, „Snow arenos“ operatorius turi pateikti savivaldybei atitinkamus ekonominius šio objekto veiklos rodiklius (metinius klientų srautus, pajamas, veiklos sąnaudas), kurių nepavyksta gauti net opozicijoje esantiems tarybos nariams.
Tokie ekonominės slidinėjimo trasos veiklos rodikliai pridengiami po komercinės paslapties skydu, nors 40 mln. litų skirta ES bendrijos parama yra mūsų visų pinigai.
Tam, kad objektas, vietoje uždarų slidinėjimo trasų, nepavirstų didžiausiu Europos miško gėrybių šaldytuvu, turime bendrai ieškoti tinkamiausių objekto valdymo bei marketinginių (rinkodaros) sprendimų.
Pavyzdys galėtų būti Vokietijos didžiausioje pagal gyventojų skaičių (17,6 mln. gyventojų) žemėje Nordrhein-Vestfalen veikianti panaši uždara slidinėjimo trasa. Tačiau, tokia trasa pastatyta šalia didmiesčių Kelno, Diuseldorfo, Duisburgo, Eseno, Dortmundo.
Mes, pripažinkime, tiek potencialių klientų, niekaip nepriskaičiuosime ir neprikviesime, net jei Druskininkuose įrengsime patį moderniausią Lietuvos oro uostą ar kalnų keltuvais sujungsime Vandens parką su trasomis.
Paskambinęs bendrovės, valdančios uždarą slidinėjimo trasą „Allrounder mountain resort gmbh & co. Kg“ vadovams Vokietijoje, maloniai nustebau dėl jų atvirumo, kuomet komerciniai veiklos rodikliai buvo tiesiog telefonu padiktuoti. Objektas veikia nuo 2001 metų, vidutinis klientų skaičius per dieną sudaro 550 slidinėtojų, jis atidarytas 365 dienas per metus: vasaros sezonu nuo 9.30 val. iki 22 val., savaitgaliais pusvalandžiui ilgiau, o žiemos sezonu nuo 9 val. ryto.
Tuo tarpu Druskininkų slidinėjimo trasos klientų srautai paraiškoje ES paramai gauti buvo prognozuojami: 482 per dieną, tai yra 176 tūkst. lankytojų per metus. Paraiškoje pažymima, kad projekto pridėtinė vertė pasireikštų pagerėjusiomis sąlygomis verslo kūrimui ir plėtrai, sumažėjusiu sezoniškumu kurortui, sukurtomis 75 tiesioginėmis ilgalaikėmis darbo vietomis.
Iš darbo laiko grafiko, lyginant su objektu Vokietijoje, galima būtų daryti išvadą, kad klientų stygius yra akivaizdus.
Ar šie planuoti srautai ir sukurtos darbo vietos realybėje atitinka planus, atsakymą privalėtų pateikti savivaldybės vadovybė. Šiuo metu objekto darbo laikas: pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 12 iki 19 val., penktadieniais iki 22 val., šeštadieniais nuo 10 iki 22 val., o sekmadieniais nuo 10 iki 18 val. Taigi, iš darbo laiko grafiko, lyginant su objektu Vokietijoje, galima būtų daryti išvadą, kad klientų stygius yra akivaizdus.
Jeigu palygintume standartines paslaugų kainas, tai Vokietijoje visos dienos bilietas kainuoja 117 Lt paprastomis savaitės dienomis bei 135 Lt savaitgaliais, tuo tarpu Druskininkuose 45 Lt – paprastomis savaitės dienomis bei 75 Lt – savaitgaliais.
Pilnas įrangos komplektas Vokietijoje kainuoja 65,6 Lt, Druskininkuose – 55 Lt. Atitinkamos lojalumo bei nuolaidų programos taikomos abiejuose objektuose. Žinoma, nors kainos Vokietijoje ir aukštesnės, tačiau perkamoji galia, lyginant su Lietuvos, taip pat maždaug 3,5-4 kartus yra didesnė.
Beje, Vokietijoje slidinėjimo arenos pavadinimas parduotas prekiniam ženklui „Jever“, mūsų sniego arena turėjo vadintis banko „Snoras“, kreditavusio šį objektą, vardu. Bankrutavus bankui, naujo vardo arena taip ir nesulaukia.
Neatmestinas variantas, kad dabartinis „Snow arenos“ operatorius dėl finansinių sunkumų ir klientų srautų trūkumo gali nutraukti uždarų slidinėjimo trasų veiklą.
Jeigu taip įvyks, bus ieškomas naujas operatorius arba pati Druskininkų savivaldybė objektą su visomis paskolomis bandys prijungti prie savo valdomos bendrovės (savivaldybės UAB).
Tuomet būsime nepavydėtinoje padėtyje, kuomet galimus slidinėjimo trasos veiklos nuostolius tektų visa apimtim padengti visiems savivaldybės gyventojams. Žinoma, variantas, kad prijungus objektą prie savivaldybės įmonės ši paslauga bus pelninga, galbūt ir įmanomas, tačiau daugiau abejotinas.
Patyrę rinkodaros specialistai galbūt ir gali pagerinti objekto veiklos rezultatus, tačiau klausimas, ar pats objektas net ir su profesionaliausių marketingo meistrų pagalba bus ne tik gebantis save išlaikyti, tačiau ir pateisinti investicijas bei uždirbti pelną, lieka neatsakytas.
Taigi, naujų sprendimų, žinoma, ieškoti reikia, o mes, savivaldybės gyventojai, kviečiame savo svečius apsilankyti Lietuvos slidinėjimo centre po stogu, išdygusiame šalia pušų viršūnių Druskininkuose.
Vilius Semeška yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Druskininkų skyriaus narys
