Vilius Semeška: Kas kū­rė Drus­ki­nin­kus ir kam jie da­bar tar­nau­ja?

Ge­rai at­si­me­nu, kai, be­rods, dar 1988 me­tais šven­tė­me ku­ror­to 150-me­tį, pa­ti da­ta, kaip mies­to-ku­ror­to įkū­ri­mo, bu­vo pa­im­ta re­mian­tis Ni­ko­la­jaus 1-ojo pat­vir­tin­tu spe­cia­lios įstai­gos prie mi­ne­ra­li­nių šal­ti­nių įren­gi­mo pro­jek­tu 1838 me­tais.

Ta­da, 1988-ai­siais, pir­mą kar­tą po il­gų oku­pa­ci­jos me­tų ku­ror­te die­nos švie­są iš­vy­do mū­sų Tris­pal­vė, pra­si­dė­jo Są­jū­džio bruzdė­ji­mas. At­kū­rus Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bę, ne­te­ko­me So­vie­tų Są­jun­gos po­il­siau­to­jų srau­tų, pa­ja­mų, pra­si­dė­jo be­dar­bys­tė.

Iš­si­va­da­vi­mo iš oku­pan­to bei Lais­vės kai­na bu­vo su­mo­kė­ta ir eko­no­mi­niu nuo­smu­kiu. Ta­čiau, jei­gu pri­si­min­tu­me Drus­ki­nin­kų tam­sų­jį eko­no­mi­nį pe­ri­o­dą, per ku­rį nei vie­nas ne­nu­mi­rė ba­dau­da­mas ar ne­su­ša­lo na­mie dėl Ru­si­jos tuo­me­tės eko­no­mi­nės blo­ka­dos, šian­dien ga­li­ma bū­tų tei­gti, kad tuo­me­tis mū­sų pa­si­rink­tas Ne­pri­klau­so­mos ir Lais­vos Lie­tu­vos ke­lias bu­vo ne­nu­gin­či­ja­mai tei­sin­gas.

Vi­sa Lie­tu­va iš­gy­ve­no sun­kme­tį, pir­mą­jį at­kur­tos Ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės de­šimt­me­tį. Pa­me­nu ap­šiu­ru­sį Vil­nių, duo­bė­tus ke­lius, va­ka­rais tik kas ant­ru ar tre­čiu švies­tu­vu ap­švies­tas mies­to gat­ves, ei­les prie de­ga­li­nių, nuo ne­pa­kan­ka­mo šil­dy­mo ap­šerkš­ni­ju­sius iš vi­daus bu­tų lan­gus, žiau­rią be­dar­bys­tę.

Bet ar ne ste­buk­lą pa­tys su­kū­rė­me, kad įro­dė­me pa­sau­liui, jog esa­me tai­kūs, darbš­tus ir ap­si­spren­dę pri­im­ti ci­vi­li­zuo­tų va­ka­rų vals­ty­bių de­mok­ra­ti­nės san­tvar­kos są­ly­gas. Pra­dė­jo plauk­ti įvai­riau­sių už­sie­nio fon­dų pa­ra­ma, už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos, o vers­lūs, ap­suk­rūs lie­tu­vai­čiai pa­kan­ka­mai grei­tai su­ge­bė­jo su­si­krau­ti ka­pi­ta­lą ir in­ves­tuo­ti į Lie­tu­vos ūkį.

Lie­tu­vos mies­tai bei gy­ven­to­jai dėl pa­si­rink­tos va­ka­rie­tiš­kos Eu­ro­pos Są­jun­gos bei NA­TO kryp­ties ga­vo ne­į­kai­no­ja­mą pa­ra­mą.

Net 1998 me­tais pra­si­dė­ju­si Ru­si­jos eko­no­mi­nė kri­zė šalies ūkio nesužlugdė. Lie­tu­vos mies­tai bei gy­ven­to­jai dėl pa­si­rink­tos va­ka­rie­tiš­kos Eu­ro­pos Są­jun­gos bei NA­TO kryp­ties ga­vo ne­į­kai­no­ja­mą pa­ra­mą.

Pa­žvel­ki­me ap­link, be­veik kiek­vie­nam nau­jam ar su­re­mon­tuo­tam ob­jek­tui yra pa­nau­do­tos ES ben­dri­jos pa­ra­mos lė­šos.

O kaip pa­si­kei­tė Vil­nius, Ma­ri­jam­po­lė, Tel­šiai, Laz­di­jai, vi­sa ša­lis, ži­no­ma, ir Drus­ki­nin­kai! Pa­si­kei­tė, nes sa­vo in­dė­lį įne­šė­me vi­si, to­dėl ne­tu­rė­tu­me lyg so­vie­ti­niais lai­kas šlo­vin­ti kaž­ko­kio gel­bė­to­jo Vil­niu­je, Drus­ki­nin­kuo­se ar pre­zi­den­tū­ro­je, nuo­lan­kiai tie­sio­giai ir ne­tie­sio­giai bu­čiuo­da­mi ran­kas, be­są­ly­giš­kai pri­tar­da­mi net ir aki­vaiz­diems ne­ū­kiš­kiems spren­di­mams, ar su­si­tai­ky­da­mi su vie­ša iš­rink­tų­jų pa­ty­čių kul­tū­ra.

Blo­gų pa­vyz­džių aps­tu Drus­ki­nin­kų val­džios pro­pa­gan­di­nia­me bliz­gia­me lei­di­ny­je, lei­džia­ma­me už mū­sų pi­ni­gus. Liau­ki­mės vis dė­ko­ti, lanks­ty­tis sa­vo iš­rink­tie­siems tar­nams ir bi­jo­ti tų, ku­rie gau­na so­lidžius at­ly­gi­ni­mus iš mū­sų mo­ka­mų mo­kes­čių, nes vi­so su­kur­to vie­šo­jo gė­rio da­ly­viais pir­miau­sias esa­me mes pa­tys. Kiek­vie­nas iš jū­sų!

Drus­ki­nin­kai – tai M.K.Čiur­lio­nio mies­tas. Pa­skirs­tę ir/ar įsi­sa­vi­nę šim­tus mi­li­jo­nų li­tų iki šiol ku­ror­te ne­tu­ri­me pa­ro­dų, te­at­ro, kon­cer­tų, ki­no sa­lės – mul­ti­funk­ci­nio kul­tū­ros cent­ro, va­sa­ros est­ra­dos.

Jo­kie at­si­kal­bi­nė­ji­mai ar pa­sa­kos čia ne­pa­dės, tie­siog pra­bus­ki­te, sa­vi­val­dy­bės va­do­vai, skai­čiuo­da­mi ne tik sta­tis­tiš­kai di­dė­jan­čius po­il­siau­to­jų srau­tus. Pa­grin­di­nį dė­me­sį skir­ki­te ne pa­dė­kų puo­toms, sa­vi­rek­la­mai įvai­rio­mis for­mo­mis, gi­gan­to­ma­niš­kiems pro­jek­tams, bet at­si­gręž­ki­te į vie­ti­nio gy­ven­to­jo in­te­re­sus. Ne­ži­nau, kaip jums, ta­čiau mies­to iš­rink­to­ji val­džia, pa­si­kvie­tu­si par­ti­nį pas­tip­ri­ni­mą iš sos­ti­nės, lyg so­viet­me­čio lai­kais mo­juo­da­mi iš bal­ko­nė­lio ku­ror­to šven­tės ei­se­nos da­ly­viams, at­ro­dė grau­džiai. Ar ne me­tas bū­tų nu­si­leis­ti ant že­mės, mie­li mū­sų iš­lai­ky­ti­niai?

Drus­ki­nin­kai – tai M.K.Čiur­lio­nio mies­tas. Pa­skirs­tę ir/ar įsi­sa­vi­nę šim­tus mi­li­jo­nų li­tų iki šiol ku­ror­te ne­tu­ri­me pa­ro­dų, te­at­ro, kon­cer­tų, ki­no sa­lės – mul­ti­funk­ci­nio kul­tū­ros cent­ro, va­sa­ros est­ra­dos.

Kad Drus­ki­nin­kai pa­si­žy­mė­tų aukš­čiau­sia tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­be – tam tu­ri bū­ti de­ra­mai at­ly­gin­ta už dar­bą.

Kad po­il­siau­to­jus gy­dy­tų gry­nas/šva­rus pu­šų filt­rus pra­ė­jęs oras – tam bū­ti­na oro tar­šos ma­ta­vi­mo sto­tis ku­ror­te. Kad ir mies­to cent­re bū­tų sau­gu va­ži­nė­ti dvi­ra­čiais – tam rei­ka­lin­gi dvi­ra­čių ta­kai pa­čia­me mies­te, ne tik už­mies­ty­je. Siū­lau bent se­zo­no me­tu pa­grin­di­nės M.K.Čiur­lio­nio gat­vės da­ly­je pa­da­ry­ti vien­pu­sį eis­mą, ki­tą pu­sę ati­duo­dant dvi­ra­ti­nin­kams.

Kad ku­ror­to pri­va­lu­mais mė­gau­tų­si ne tik sve­čiai po­il­siau­to­jai bei pra­mo­gau­to­jai, ta­čiau ir vie­ti­niai gy­ven­to­jai – tam bū­ti­nas vi­sai ki­tas po­žiū­ris į dir­ban­čius ku­ror­te. To­dėl di­dė­jan­tys po­il­siau­to­jų srau­tai tu­ri at­si­spin­dė­ti ir di­dė­jan­čio­mis pa­ja­mo­mis. Tik pa­ten­kin­tas vie­ti­nis gy­ven­to­jas ga­li aukš­ta pa­slau­gų ko­ky­be pa­ten­kin­ti at­vy­ku­sį po­il­siau­to­ją, to­dėl abi­pu­sė ku­ror­to nau­da yra bū­ti­na są­ly­ga dar­niam ku­ror­to vys­ty­mui­si.

Sa­vait­ga­lį at­šven­tė­me ku­ror­to 220-me­tį, ka­dan­gi 1794 me­tais Lie­tu­vos ir Len­ki­jos Ka­ra­lius Sta­nis­lo­vas Au­gus­tas Pa­niat­ovs­kis Drus­ki­nin­kus pa­skel­bė gy­do­mą­ja vie­to­ve. Re­mian­tis is­to­ri­kais, ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se Drus­ki­nin­kai pir­mą kar­tą pa­mi­nė­ti 1636-ai­sias me­tais.

To­dėl už po­ros me­tų ga­lė­si­me švęs­ti ku­ror­to 380-ąsias me­ti­nes, o po 22 me­tų ir 400-ąsias. Žo­džiu, kiek­vie­nas sa­vi­val­dy­bės va­do­vas per sa­vo ka­den­ci­ją tik­rai su­ras tin­ka­mą ju­bi­lie­jų šven­tei. Svar­bu, kad mies­tie­čiai ir ap­y­lin­kių gy­ven­to­jai no­rė­tų bei tu­rė­tų už ką švęs­ti, jaus­tų­si ku­ror­to šei­mi­nin­kais, ku­riems gy­ve­ni­mas ku­ror­te ar ap­y­lin­kė­se tei­kia ženk­lius pri­va­lu­mus ly­gi­nant su ki­tais Lie­tu­vos mies­tais.

Vilius Semeška yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Druskininkų skyriaus narys