Degant žvakėms išsiskiria lakūs organiniai junginiai: formaldehidas, acetaldehidas, akroleinas, benzenas ir kiti, formuojasi kietosios dalelės, savo sudėtyje turinčios nemažai policiklinių aromatinių angliavandenilių.
Dauguma čia išvardintų cheminių junginių yra vėžį sukeliančios medžiagos, taip pat gali sukelti kvėpavimo organų bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Teršalų emisija yra žymiai didesnė iš aromatizuotų bei spalvotų žvakių. Net ir nedeginamos aromatinės žvakės teršia orą, nes iš jų besiskiriančios sintetinės kvapiosios medžiagos gali būti toksiškos.
Kiek gi reikšminga gali būti ši tarša? Siekiant identifikuoti reikšmingiausius patalpų oro taršos šaltinius oro kokybė buvo tyrinėta 56 namuose Danijoje.
Tyrimas parodė, kad namuose, kuriuose buvo deginamos žvakės, jų sukeliama tarša sudarė apie 60% visos taršos. Citologiniai žvakių degimo metu išsiskiriančių kietųjų dalelių tyrimai rodo, kad jų toksiškumas ląstelėms prilygsta dyzelino degimo dalelių toksiškumui. Taigi, žvakės gali būti labai reikšmingas taršos šaltinis, potencialiai darantis didelę įtaką mūsų sveikatai.
Smilkstant smilkalams išsiskiria panašios medžiagos kaip ir degant žvakėms, tačiau jie yra dar reikšmingesnis oro taršos šaltinis nei žvakės, ypač kietosiomis dalelėmis.
Šalyse, kuriose smilkalai naudojami dažnai kaip religinės praktikos dalis, nustatoma koreliacija tarp smilkalų naudojimo dažnumo bei vaikų astmos, alerginių reakcijų bei vyresnių žmonių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.
Nejaugi turime visiškai atsisakyti sakralumo, romantikos bei jaukumo atmosferos, kurią kuria žvakės ir malonus kvapas? Tikriausiai, nepavyktų.
Bet sveikata irgi svarbu? Todėl rinkimės kokybiškas, geriausia natūraliu – bičių vaško, augalinių aliejų – pagrindu pagamintas, nearomatizuotas bei natūralios spalvos žvakes, o namus kvėpinkime nedideliu kiekiu natūraliai garuojančių eterinių aliejų.
Gražaus Kalėdų laukimo!
Dr. Violeta Kaunelienė yra Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Aplinkosaugos katedros vedėja.