Paskolų portfelio kokybė šiandien rinkoje kur kas geresnė nei po didžiojo ekonominio burbulo sprogimo, taigi vargu ar sulauksime milžiniškos fizinių asmenų bankrotų bylų bangos. (Ne)atsakingo skolinimo(si) pamokos brangiai kainavo ir, drįsčiau sakyti, buvo gerai išmoktos visų rinkos dalyvių. Galimybė bankrutuoti tiesiogiai didina paskolų išdavimo riziką rinkoje ir didins kredito įstaigų atsargumą. Tai neišvengiamai atsispindės augančiose paskolų palūkanose, todėl kaip niekada svarbi tampa vartotojų atsakomybė ir nuosaikūs finansiniai sprendimai.
Neramina kitas aspektas – kiek esame brandūs išnaudoti įstatymo teikiamą galimybę pagal tiesioginę paskirtį, o ne kaip palengvinimą išvengti skolinių įsipareigojimų?
Svarstant įstatymo nuostatas, viešojoje erdvėje daugiausiai akcentuojama jo nauda skolininkams. Visgi svarbiausias iššūkis, kuris laukia šio įstatymo įgyvendintojų – užkirsti galimybę juo naudotis nesąžiningiems skolininkams. Įstatymo tikslas – padėti atkurti tų asmenų mokumą, kurie neturi jokios galimybės įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Jame nustatyta skolinių įsipareigojimų suma yra ganėtinai maža, todėl bent įgyvendinimo pradžioje, kol bus suformuota atitinkama teismų praktika, svarbiausias vaidmuo teks teismams. Sveikai rinkai išlaikyti svarbu suformuoti vieningą, aiškią, teisingą ir skaidrią teismų praktiką, kuri leistų atkurti sąžiningų, bet sėkmės aplenktų skolininkų mokumą, ir nepaliktų vietos apsukriems piktnaudžiautojams.
Taigi, galimybė leisti bankrutuoti fiziniams asmenims ir padėti atkurti jų mokumą reiškia svarbų sąžiningumo egzaminą rinkai. Reikalingas ir lauktas įstatymas visgi neturėtų ugdyti nuostatos, jog bankrutuoti sveikintina ir sveika. Galų gale, juk už galimybę bankrutuoti fiziniams asmenims padidėjusia skolinimosi kaina mokės visi finansų rinkos dalyviai.
Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims
