Kaupiama pernelyg konservatyviai
Iki reformos pensijų kaupimo bendrovės savo klientams paprastai siūlė rinktis vieną iš kelių antros pakopos fondų, kuriuose kaupiamos jų pensijos. Šiuose fonduose surenkamas lėšas valdymo bendrovės investavo, siekdamos gauti uždarbį ir taip didinti valdomą kapitalą, o kartu – sumą, kuri ilgainiui būtų išmokama pensijos sulaukusiam žmogui, sistemos dalyviui.
Fondai vienas nuo kito skyrėsi savo rizikingumu, kitaip tariant, jie į akcijas ir obligacijas investavo skirtingą lėšų dalį. Kuo didesnė lėšų dalis investuojama į pastarąsias, tuo konservatyvesniu laikomas fondas: tikėtina, kad jis bus stabiliau augantis, tačiau grąža veikiausiai bus mažesnė negu renkantis rizikingesnes investicijas į akcijas. Konservatyviausių pensijų fondų tikslas – išlaikyti per visą žmogaus darbingą amžių sukaupto turto vertę.
Daugeliui jau įprastus fondus šiais metais pakeis nauji fondai – gyvenimo ciklo fondai.
Kaupiantiems pensijai dalyviams rekomenduojama rinktis fondą atsižvelgiant į savo amžių: jaunesniems paprastai siūloma didesnę dalį kaupiamų lėšų skirti investicijoms į akcijas, kurių tikėtina grąža yra didesnė. Net jei ir pasitaikytų svyravimų rinkose ir akcijų vertė susitrauktų, jaunesnio amžiaus dalyvis dar turėtų pakankamai laiko iki pensijos, kad, rinkoms vėl ėmus kilti, sukauptų didesnę sumą negu investuodamas į obligacijas.
Nors iki šių metų galiojusi sistema dalyviams leido laisvai rinktis vieną ar kitą fondą, šia galimybe nebuvo tinkamai naudojamasi. Lietuvos banko duomenimis, maždaug 7 iš 10 dalyvių pensijai kaupia fonde, kuris neatitinka jų amžiaus. Kas antras kaupiantis dalyvis investuoja pernelyg konservatyviai ir taip rizikuoja, kad nesukaups pakankamos pensijos.
Tai vienas iš iššūkių, kuriuos siekiama spręsti pertvarkant pensijų kaupimo sistemą. Daugeliui jau įprastus fondus šiais metais pakeis nauji fondai – gyvenimo ciklo fondai.
Kartu su kaupiančiaisiais bręstantys fondai
Pagal Pasaulio banko rekomendacijas visos šalyje veikiančios pensijų kaupimo bendrovės įsteigė po septynis gyvenimo ciklo fondus, skirtus įvairaus amžiaus gyventojams, ir po vieną turto išsaugojimo fondą, skirtą pensinio amžiaus sulaukusiems klientams. Gyvenimo ciklo fondų pavadinimuose nurodomos kliento gimimo metų ribos, pvz., fondas „SEB 1982–1988“ skirtas klientams, gimusiems nuo 1982-ųjų iki 1988-ųjų. Kiekviena bendrovė turi tokių pat gimimo metų ribų fondus, kad klientai galėtų juos lengviau palyginti tarpusavyje. Įstatymas nustato, kad kiekvieno kaupiančiojo lėšos turės būti pervestos į jo amžiaus grupei skirtą fondą, kurio investavimo strategija atitiks to amžiaus žmonių investavimo poreikius. „SEB investicijų valdymas“ planuoja visų II pakopos dalyvių sukauptas lėšas į gyvenimo ciklo fondus pervesti balandžio mėnesį. Dalyviai gali patys pasirinkti pradėti kaupti naujuose fonduose jau dabar.
Gyvenimo ciklo fondų veikimo principas gana paprastas: sistemos dalyvių lėšos bus kaupiamos fonde, kurio investavimo strategija ilgainiui bus keičiama atsižvelgiant į dalyvio amžių. Kuo dirbantysis jaunesnis, tuo didesnė jo kaupiamos pensijos dalis bus investuojama į akcijas. Metams bėgant ir artėjant pensiniam amžiui, dirbančiojo lėšos bus investuojamos vis konservatyviau, tad fondas „sens“ kartu su dalyviu. Galiausiai, dalyviui sulaukus pensinio amžiaus, jo sukauptos lėšos bus perkeltos į labiausiai konservatyvų turto išsaugojimo fondą. Net ir jame laikomų lėšų dalis vis tiek bus investuojama į akcijas, tad tikėtina, kad fondo grąža pranoks infliaciją.
Į vieną fondą investuoti dalyviai galės visą pensijos kaupimo laikotarpį. Jiems patiems nebereikės rūpintis ir priimti sprendimų, kada mažinti riziką renkantis konservatyvesnį fondą. Tai atliks pensijų fondų valdytojai.
Pastebėtina, kad dalyvius perkėlus iš seno į naują fondą, pusė jų pensiją kaups rizikingesniame fonde.
Svarbu paminėti, kad kaupimo sistemos dalyviai, kurie nuspręs prisiimti didesnę ar mažesnę riziką, negu yra rekomenduojama pagal jų amžių, galės rinktis bet kurį iš naujųjų gyvenimo ciklo ar turto išsaugojimo fondų. Net ir ką tik dirbti pradėjęs jaunuolis galės nurodyti, kad savo pensiją pageidauja kaupti konservatyviausiame fonde, o pensinio amžiaus sulaukęs gyventojas galės pereiti į jauniausiai dirbančiųjų grupei skirtą fondą. Jo keitimas SEB pensijų fondų dalyviams nekainuos, keitimų skaičius taip pat nebus ribojamas.
Pensijų fonde kaupiamos lėšos yra paveldimos. Gyventojo mirties atveju sukaupti pinigais bus perkeliami į turto išsaugojimo fondą ir investuojami toliau, kol atiteks paveldėtojams.
Didesnė grąža, mažesni įkainiai
Vis dėlto tikėtina, kad dauguma dalyvių liks savo amžiaus grupei priskirtame gyvenimo ciklo fonde ir metams bėgant tiesiog pamažu pereis prie konservatyvesnio investavimo. Ekspertai prognozuoja, kad ši sistema padės efektyviausiai valdyti riziką ir, jei bus išmintingai investuojama, užtikrins gerokai didesnes pajamas dalyviams negu iki šiol. Taigi svarbiausi naujovės privalumai dirbantiesiems: gerokai efektyvesnis pensijos kaupimas, didesnė tikėtina grąža, paprastesnis dalyvavimas sistemoje, nes nebereikės pačiam rūpintis, kurį fondą pasirinkti ir kada jau metas jį keisti.
Šiuo metu jau kaupiančių pensijai gyventojų lėšas valdymo bendrovės į atitinkamus fondus perkels per pirmą šių metų pusmetį. Dalyviams patiems nieko daryti nereikės. Tik tie, kurie, sulaukę pranešimo apie šį pokytį, nuspręs kaupti ne savo amžiaus grupei skirtame fonde, turės internetu arba bendrovėje pateikti prašymą fondą pakeisti.
Dar viena gera žinia kaupiantiesiems – tai mažesni pensijų fondų valdytojų paslaugų įkainiai. Įsigaliojus pensijų kaupimo sistemą reformuojantiems įstatymams, atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 0,8 procento (vietoj iki šiol taikyto 1 proc.). Šis įkainis toliau mažės, kol 2021-aisiais pasieks 0,5 procento. Mažėjant valdymo mokesčiams, investicinė grąža klientams didės. Skaičiuojama, kad vien dėl šių pakeitimų 40 metų sistemoje dalyvaujantis dirbantysis galės sukaupti net 20 proc. didesnę sumą.
Dėl reformos, kaip tikimasi, didėjant kaupimo sistemos dalyvių skaičiui ir pensijai kaupti skiriamai atlyginimo daliai, didės ir bendrovių valdomas turtas. Jeigu kurioje nors bendrovėje jis pasieks ir viršys 2,5 mlrd. eurų, valdymo mokesčiai bus dar mažesni – jie kris iki 0,4 proc. atskaitymų nuo turto.
Taigi antros pakopos pensijų kaupimo sistema, pagal kurią iki šiol taikyti mažiausi įkainiai Baltijos šalyse, nuo šių metų tampa dar pigesnė, paprastesnė ir patogesnė dirbantiesiems. Valdymo bendroves šie pokyčiai, be abejo, įpareigoja kaip reikiant pasirengti. Tokie parengiamieji darbai šiuo metu jau beveik užbaigti. Gyventojams naujovės leis tikėtis didesnės pensijos ir oresnės senatvės ateityje.
Daugiau informacijos rasite čia.