Visgi padrąsinančių šūksnių kriptovaliutų atžvilgiu Lietuvoje netrūksta. Štai vienos kriptovaliutos kasyklos savininkas už pusmečio pelną perka prabangų „Lamborghini“, žinomas politikas tampa panašios įmonės visuomeniniu patarėju ir veidu, o net 50 tūkst. sekėjų turinti feisbuko žvaigždutė giriasi savo investicijomis į bitkoinus. Ir visa tai vyksta ne kažkur toli užsienyje, o Lietuvoje. Sutikite jaunimui ar nepatyrusiam investuotojui tai gali susukti galvas!
Štai populiariausia kriptovaliuta bitkoinas nuo pernai metų pradžios nuolat brango ir kaip bites medus viliojo investuotojus. Tačiau metų pabaigoje jos kaina pradėjo katastrofiškai kristi ir nuvertėjo pustrečio karto. Žiniasklaidoje nuskambėjo istorijos, kai žmonės Lietuvoje, susigundę greitu uždarbiu, dėl bitkoino skolinosi pinigus ar pardavė butus tikėdamiesi greito uždarbio. Deja, jie labai greitai prarado milžiniškas pinigų sumas ar netgi namus.
Žiūrint į šią situaciją užlieja déjà vu jausmas. Nevalia prisimeni 1994–1996 metus, kuomet Lietuvos gyventojai susigundę pasakiškomis palūkanomis į nepatikimus bankus nešė savo santaupas ir už užstatytus namus ir kitą turtą surinktas lėšas. Deja, menkai prižiūrimas ir kontroliuojamas finansų sektorius patyrė krachą, o patiklūs gyventojai prarado milijonus. Tuomet kontrolės institucijos teisinosi, kad perspėjo gyventojus dėl galimos rizikos, tačiau šiandien finansų ekspertai konstatuoja, kad pagrindinė sistemos griūties priežastis buvo nepakankama kontrolė, per didelė finansinė laisvė ir finansinio gyventojų raštingumo stoka.
Prekyba pažadais
Vienas iš kriptovaliutų pajamų šaltinių yra pirminiai platinimai (ICO), kurių metu naujos įmonės ar fiziniai asmenys pritraukia pinigus išleisdamos savo virtualias valiutas. Kaip anksčiau minėjau, ši rinka yra nereguliuojama, todėl dažnu atveju investuotojų prašoma neatlyginamai aukoti nustatytas pinigų sumas mainais į savo išleistą kriptovaliutą. Tokiu atveju asmenys, išplatinę virtualią valiutą, neprisiima jokios atsakomybės už surinktus pinigus, nes jie buvo tiesiog paaukoti neatlyginamai. Paprastai sakant, investuotojai įsigiję kriptovaliutos neįgyja jokių teisių ar garantijų.
Kadangi virtualių valiutų rinka yra nereguliuojama ir nestabili, patikimi ir profesionalūs investuotojai jos vengia. Todėl prekiautojai kriptovaliutomis ir taikosi į nepatyrusius ir jaunus investuotojus, kurie stokoja žinių apie rinkos dėsnius, virtualių valiutų platinimo subtilybes ar juo labiau apie galimas manipuliacijas.
Štai dažnai virtualių valiutų rinkoje naudojama investicijų pasaulyje dar vadinama išviliok ir palik (pump and dump) technologija. Kai rinkos spekuliantas, siekdamas pasipelnyti, nusiperka mažai kam žinomos virtualios valiutos, suranda garsenybių ar socialinių tinklų žvaigždžių, kurioms sumoka už teigiamų gandų apie konkrečią kriptovaliutą paskleidimą. Netrukus nuolatinio augimo mitais apipintą kriptovaliutą pradeda pirkti investuotojai. Palaipsniui keliamos jos kainos ir toliau kurstoma euforija, kol apsukruolis ar jų grupė atsikrato bevertės kriptovaliutos, o nepatyrę investuotojai lieka prie suskilusios geldos. Ar jums tai nieko neprimena?
Tai būtų sunku įsivaizduoti centralizuotoje reguliuojamoje rinkoje, tačiau kripto rinkos yra laukiniai vakarai, kur nėra centrinės institucijos, kuri tokiais atvejais apgintų vartotoją.
Tarptautiniai mėginimai pažaboti karštinę
Šių metų kovo pabaigoje kriptovaliutų grėsmės pasaulio ekonomikos stabilumui buvo aptariamos ir G20 – labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių valstybių lygmeniu. G20 taryba išreiškė susirūpinimą kriptovaliutų rinka, išskirdama pavojingiausias sritis: nereguliuojamą sistemą, neužtikrinamą investuotojų apsaugą, nestabilią turto vertę ir sukuriamas sąlygas pinigų plovimui bei terorizmo finansavimui. Deja, kol kas dėl bendrų sprendimų ar galimo reguliavimo sutarta nebuvo. Tačiau taryba pabrėžė, jog būtina „reguliariai stebėti padėtį“.
Savo ruožtu didžiausi socialiniai tinklai ir paieškų sistemos, siekdamos apsaugoti savo vartotojus, atsisako kriptovaliutų reklamų. Štai „Facebook“ visas reklamas, susijusias su kriptovaliutomis, jų produktais ir pirminiais kriptovaliutų siūlymais uždraudė dar sausio mėnesį, kovo pabaigoje jo pėdomis pasekė „Twitter“, „Google“ skelbia tą padarysianti nuo birželio.
Tuo tarpu legendinis investuotojas ir milijardierius Warrenas Buffettas taip pat pareiškė, jog jis niekad neinvestuos į kriptovaliutas. „Apskritai, kalbant apie kriptovaliutas, galiu beveik užtikrintai pasakyti, kad jų laukia bloga pabaiga“, – sako jis.
Tikiu, kad šiandienis kriptovaliutų burbulas yra laikinas ir pavojingas reiškinys, kurio pasekmės žmonėms gali būti labai rimtos, o svarbiausia – negrįžtamos. Todėl manau, kad Finansų ministerija ir Lietuvos bankas turėtų pasirūpinti griežtesniu kriptovaliutų rinkos reglamentavimu ir paskelbti plataus masto informacinę kampaniją apie visas investavimo į kriptovaliutas grėsmes ir rizikas.
Virgilijus Poderys yra Seimo narys, Energetikos komisijos pirmininkas
