Aš ir mano vadovaujama Žemės ūkio ministerija ieškome visų galimybių Jums padėti. Dėl drastiškai kritusių pieno kainų kiekvienas iš Jūsų patyrėte didžiulių nuostolių. Siekdama Jums kompensuoti bent dalį jų, vedžiau ir tebevedu derybas su Europos Komisija (EK) ir Lietuvos Vyriausybe.
Per tuos pusantrų metų krizės pavyko gauti lėšų tiek iš Europos, tiek iš Lietuvos biudžetų. Iš viso buvo gauta ir Jums išmokėta daugiau kaip 53,7 mln. Eur papildomos tiesioginės paramos nuostoliams kompensuoti. Taip pat išmokėta pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama – 18,2 mln. Eur. Taigi iš viso – 71,9 mln. Eur.
Visi šie pinigai buvo paskirstyti pieno gamintojams ne mano vienos ar Žemės ūkio ministerijos sprendimu. Kaip juos paskirstyti, sprendė Jums atstovaujančios žemdirbių organizacijos – Žemės ūkio rūmai (A.Stancikas), Pieno gamintojų asociacija (J.Vilionis), Žemės ūkio bendrovių asociacija (J.Kraujelis), Ūkininkų sąjunga (J.Talmontas) ir Kooperatyvų sąjunga „Kooperacijos kelias“ (J.Dovydėnienė).
2016 m. situacija pieno rinkoje tapo dar aštresnė. Todėl ir toliau ieškau papildomų pinigų, kuriuos galėtume skirti Jūsų patirtiems nuostoliams bent iš dalies kompensuoti.
Ir tik jų bendru sprendimu buvo patvirtinta tvarka, kokiu principu paskirstyti gautus pinigus nuostolių kompensavimui. Jų sprendimas buvo visą gautą sumą padalinti iš primelžto ir parduoto pieno kiekio. Suprantama – kuo didesnis kiekis, tuo didesnė parama buvo išmokama.
2016 m. situacija pieno rinkoje tapo dar aštresnė. Todėl ir toliau ieškau papildomų pinigų, kuriuos galėtume skirti Jūsų patirtiems nuostoliams bent iš dalies kompensuoti. EK kol kas nė vienai valstybei neskyrė nė cento.
Todėl ŽŪM kartu su Finansų ministerija rado vidinių resursų – 18 mln. Eur, kuriuos, kaip valstybės pagalbą (de minimis), paskirstys Jums – pieno gamintojams. Šie pinigai gali būti skirti tik už turimas melžiamas karves, bet ne už primelžtą ir parduotą pieną.
Kovo 17 d. vėl sėdome prie bendro stalo su Jums atstovaujančiomis organizacijomis ir bendru sutarimu nusprendėme kiekvienam mokėti už turimą melžiamą karvę, kurios pienas parduodamas, po 66 eurus. Šie pinigai Jus pasieks jau balandžio mėnesio pradžioje.
Nors skiriami pinigai atrodo dideli, tačiau tai tik dalelė Jūsų patirtų nuostolių. Noriu pabrėžti, kad tiek pieno sektorius, tiek visas žemės ūkis yra reglamentuojamas bendrąja Europos teise, todėl Lietuva negali viena priimti sprendimų, kurie šiandien mums atrodytų reikalingiausi.
Esame Europos Sąjungos dalis, vykdome bendrąją Europos žemės ūkio politiką ir privalome vykdyti priimtus teisės aktus. Todėl, net ir turėdama galimybę skirti papildomų pinigų pieno sektoriui, Lietuva viena šio sprendimo priimti negali. Tam turi pritarti ir visos kitos ES narės.
Labai dažnai girdžiu raginimus nustatyti minimalią supirkimo kainą. Manau, kad Lietuvos Respublikos Seimas galėtų laikinai nustatyti tokią pieno supirkimo kainą, kuri užtikrintų žemdirbių – pieno gamintojų – išsilaikymą rinkoje.
Man labai skaudu, kad šiuo sunkiu kriziniu laikotarpiu labiausiai nukenčia pieno gamintojas. Tiek prekybininkai, tiek perdirbėjai, siekdami nesumažinti savo pajamų, tiesiog tyčiojasi iš žemdirbių.
Man be galo gaila, kad Seime neužtenka politinės valios pažaboti perdirbėjus ir ypač prekybininkus. O pikčiausia, kad tie, kurie šiandien garsiausiai šaukia, patys bijo priimti bet kokius sprendimus...
Dar vienas faktas man kelia didelių abejonių – tai tiesioginių išmokų už pirmuosius 30 hektarų netaikymas. Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas J.Vilionis teigia, kad pieno gamintojai reikalauja jiems netaikyti šių išmokų. Tačiau tai reikštų, kad smulkieji gamintojai atsisako paramos, o laimi iš to tik didžiausieji. O kas yra didžiausias žemių valdytojas Lietuvoje, turbūt nėra didelė paslaptis...
Pikčiausia, kad tie, kurie šiandien garsiausiai šaukia, patys bijo priimti bet kokius sprendimus.
Mieli žemdirbiai, šiuo sudėtingu metu sprendžiasi Jūsų išgyvenimo klausimas. Tik kartu su Jumis, kartu su Jūsų įkurtomis žemdirbių asociacijomis galime rasti pačius geriausius bei racionaliausius būdus Jums padėti. Ne tik papildomai skiriant pinigų, bet ir priimant svarbius teisės aktus.
Todėl kartu su žemdirbių organizacijomis tobuliname esamus teisės aktus ir ruošiame naujus, kuriuos turime pateikti Seimui, kad užkirstume kelią prekybininkų ir perdirbėjų savivalei. Tik kartu dirbdami galime pasiekti rezultatą čia – Lietuvoje – ir įrodyti EK, kad mūsų pieno gamintojams parama yra gyvybiškai reikalinga.
Suprantu ir gerbiu kiekvieno iš Jūsų teisę išsakyti savo poziciją įvairiuose susitikimuose ar mitinguose. Taip ir turi būti bet kurioje demokratinėje visuomenėje. Tik man gaila, kad po kaimus važinėjantys „politiniai šaukliai“ kelia šalyje chaosą, kuris niekur neveda.
Svarbiausia, kad tie, kurie šiandien lipa ant „politinės bačkos“, tikrai neblogai gyvena. Nenorėčiau, kad spręsdami savo politines užduotis, siekdami savo politinių tikslų, šie žmonės naudotųsi išties labai sunkia Jūsų padėtimi. Gyvenimas visą mėnesį palapinėje tikrai nepadidins pieno supirkimo kainų. Juk pieno perdirbėjai Jūsų net nepastebės...
Tik bendras darbas, suderinti veiksmai bei nauji sprendimai EK ir Lietuvoje gali padėti išgyventi šią krizę ir išlikti pieno sektoriui Lietuvoje.
Su didžiausia pagarba kiekvienam iš Jūsų linkiu stiprybės šiuo sunkiu metu.
Virginija Baltraitienė yra žemės ūkio ministrė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė
