Mūsų visuomenėje ne tik vaikai yra socialiai silpna grupė. Tai ir neįgalūs žmonės, ilgalaikiai bedarbiai, socialinių problemų turinčios šeimos, grįžusieji iš įkalinimo įstaigų, piktnaudžiaujantieji alkoholiu.
Didelę grėsmę ir mieste, ir kaime kelia nedarbas, menkas išsilavinimas, mažos pajamos, prastėjanti demografinė situacija, augantis visuomenės išlaikytinių skaičius. Visa tai kelia įtampą žmonių širdyse. Ir nutinka taip, kad kartais tas tamsios nevilties skaudulys tiesiog pratrūksta, pasėdamas mirtį...
Pastebėjau, kad dažnai kaltinančios akys kažkodėl vis krypsta į kaimą. Nepieškite kaimo juodomis spalvomis. Nepaisydamas nieko, jis kasdien gražėja ir tvirčiau stojasi ant kojų. Stiprėjančios kaimo bendruomenės jau tiesia savo nariams – socialiai pažeidžiamiems žmonėms pagalbos ranką, kad jie atsitiestų ir išmoktų prisiimti atsakomybę už save ir savo šeimą.
Kaimo bendruomenės nesišvaisto pažadais ir gražiais žodžiais. Jos tiesiog imasi veiklos. Šiandien geri norai kaime virsta socialiniu verslu, kurio pagrindinis tikslas – ne pelnas, bet nauda visuomenei. Jis gali išspręsti tai, kas ne pagal jėgas valstybei ar privačiam verslui. Bendruomenė, plėtodama socialinį verslą, tarkime, įkūrusi amatų dirbtuves ir parduodanti gaminius, uždirbtą pelną skiria savo narių poreikiams tenkinti.
Gerovės kaime kūrimo neįsivaizduoju be „Leader“ metodo. Žemės ūkio ministerijos kuruojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m programos priemonės „Leader“ pagrindinė paskirtis – skatinti kaimo bendruomenių iniciatyvas.
Vietos veiklos grupės ne tik kuria vietos veiklos strategijas, bet ir konsultuoja bendruomenes, kitas nevyriausybines organizacijas, verslininkus, organizuoja jiems mokymus, padeda išgryninti socialinio verslo idėjas ir parengti vietos projektus paramai gauti.
Jau dabar parengtos vietos plėtros strategijos rodo, kad didžiausią dėmesį ruošiamasi skirti verslui, įskaitant socialinį (bendruomeninį) verslą. Tokiu būdu galėtume pasiūlyti daugiau paslaugų vietos gyventojams, sukurtume daugiau darbo vietų bei spręstume kitus socialinius skaudulius. Uždirbtos pajamos bus skirtos bendruomenių poreikiams tenkinti ir bus toliau investuojamos socialiniam verslui plėsti.
Praėjusiu 2007-2014 m. laikotarpiu kaime socialinio verslo projektų įgyvendinta tik keletas. Žemės ūkio ministerija siekia, kad ši situacija pasikeistų. Kaimo žmonės išmoko spręsti problemas kartu, padidinome jų gebėjimus, kas labai svarbu einant į naująjį Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos etapą. Bendruomenių kaimo vietovėse kuriamiems verslams ir kitiems vietos projektams suplanuota beveik 110 mln. eurų.
Socialinis verslas kaimui naudingas ne tik tuo, kad bendruomenė turės lėšų savo veikloms ir galės sukurti darbo vietų, bet tokio pobūdžio verslas sustiprins į jį įsitraukusius žmones, kurie galės savarankiškai imtis individualaus verslo.
Ši veikla yra tikrai labai perspektyvi kaimo vietovėse, nes savivaldybės mielai pirks kokybiškas socialines paslaugas, kurios bus arčiau žmonių. Tokia veiklos forma būtų aktuali plečiant vaikų, neįgaliųjų ir senyvo amžiaus žmonių priežiūros, globos ir užimtumo paslaugas.
Socialinis verslas pasaulyje turi daug įvairių formų. Pavyzdžiui, yra net socialinis ūkininkavimas, kai žemės ūkis ne tik duoda pajamų, bet ir tampa terapine priemone, dažniausiai žmonėms su negalia ar atsidūrusiems socialiniame užribyje – išsigelbėjusiems iš narkomanijos liūno ar grįžusiems iš įkalinimo įstaigų.
Dar visai neseniai bendruomenių verslas buvo vadinamas iliuzija, kuri vargu ar virs realybe, dabar akivaizdu – kaimas pats gali gydyti savo žaizdas.
Ir Lietuvoje yra gražių socialinio verslo pavyzdžių. Štai Aistiškių kaimo bendruomenė (Kalvarijos sav.) nusprendė pasirūpinti savo žmonėmis – įkūrę modernią virtuvę, maitina senyvo amžiaus kaimo gyventojus, o jaunimą moko kulinarinio paveldo.
Neseniai ši bendruomenė pradėjo teikti ir pirties paslaugas, kuriomis gali naudotis visi gyventojai, taip pat neįgalūs, senyvo amžiaus, vaikai. Šilutės rajono Usėnų, Ramučių, Katyčių bendruomenės programos „Leader“ lėšomis turi įsirengę patalpas, kurios skirtos šeimoms, nukentėjusioms nuo gaisrų, potvynių ir kitų nelaimių, bei asmenims, neištvėrusiems smurto artimoje aplinkoje.
Užuovėją čia randa motinos su vaikais, paaugliai, girtaujančių tėvų vaikai ir kiti. Žinau, kad tokia pagalba bendruomenių tarpe labai dažna, tačiau ne visos jos garsiai apie tai kalba.
Socialinis verslas yra naujos galimybės permainų ištroškusiam kaimui. Ir kuo bus daugiau skirtingų veiklų – tuo geriau. Dar visai neseniai bendruomenių verslas buvo vadinamas iliuzija, kuri vargu ar virs realybe, dabar akivaizdu – kaimas pats gali gydyti savo žaizdas.
Kreipiuosi asmeniškai į kiekvieną rajono savivaldybės merą, vietos grupės vadovą, kaimo bendruomenės pirmininką: suvienykime jėgas, žmogiškuosius resursus ir lėšas – padėkime savo kaimui, jo žmogui.
Juk daugelis ilgą laiką balansuoja ant skurdo, alkoholizmo, nužmogėjimo ribos. Jei abejingai praeiname pro šalį, toks žmogus krenta į liūną, dažnai kartu nusitempdamas ir savo artimuosius. Jei jam ištiesiame ranką, jis tampa visateisiu bendruomenės nariu.
Virginija Baltraitienė yra žemės ūkio ministrė, Darbo partijos atstovė
