Anot opozicijos, kad būtų užglaistyti aštrūs kampai tarp perdirbėjų, ūkininkų ir prekybininkų, padėtų teisinis reguliavimas. Eureka! Toks įstatymas jau yra – Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, o priimtas jis dar praėjusiais metais.
Būtent juo remiantis tikrinamos pieno supirkimo kainos. Pradžia yra, tik tenka apgailestauti dėl to, kad Seimui neužteko politinės valios priimti tokio įstatymo, koks jis buvo pateiktas pirminėje stadijoje, kai mėginome įtraukti visus pieno rinkos dalyvius, tai yra ir prekybos centrus. Deja, buvo priimtas sprendimas įstatymą patobulinti – išbraukti prekybininkus. Viliuosi, kad ateityje mes galėsime priimti tokį teisinį reglamentavimą, kuris pažabos visų pieno rinkos dalyvių savivalę ir paskatins laikytis sąžiningumo principo. Apie tai kalbame ir Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Briuselyje.
Beveik prieš dvejus metus užsidarius Rusijos rinkai, mūsų gamintojai ir perdirbėjai atsidūrė aklavietėje, staiga nebeliko pelningos ir labai patogios eksporto krypties. Rusija paskelbė apie embargą, o alternatyvų nebuvo. Ar žinote, kodėl? Nes buvusiems Žemės ūkio ministerijos vadovams buvo labai patogu.
Gerbiamoji opozicija, susidaro įspūdis, kad kritikuojate dažniausiai pačių anksčiau priimtus sprendimus, kurie ne visi buvo veiksmingi, kaip parodė laikas.
Rusijos rinka buvo gerai žinoma, kaip joje reikia dirbti žino daugelis maisto pramonės atstovų, tad kam reikėjo vargintis ir ieškoti naujų krypčių? Net 2009 metais, kai buvo pieno krizė, tuomet buvusieji valdžioje neskyrė dėmesio naujų rinkų paieškai. Tačiau kai ši tiksinti bomba 2014 metais staiga sprogo, teko permąstyti savo veiksmus ir ieškoti naujų išeičių. Šiemet galime džiaugtis augančiomis eksporto apimtimis į kitas Europos šalis, taip pat ir į JAV. Pradėjome aktyviai bendradarbiauti su Kinija ir padarėme viską, kad mūsų pieno perdirbimo įmonės gautų leidimus eksportui.
Sulaukėme opozicijos pritarimo ir dėl kooperacijos. Nuolat raginame ūkininkus kooperuotis, kurti tikrus kooperatyvus, kurie sustiprintų pačių gamintojų pozicijas. Daugelį metų Žemės ūkio ministerijos vadovai nematė ar nenorėjo matyti spragų Kooperacijos įstatyme.
Šiemet ministerijos iniciatyva pagaliau buvo patobulintas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis patikslinti kooperatyvų pripažinimo žemės ūkio kooperatyvais pagrindai. Šiuo metu kooperacija yra viena iš galimybių padėti žemės ūkio sektoriui atsigauti ir jį sustiprinti. Visus įstatymo pakeitimus suderinome su socialiniais partneriais.
Džiaugiuosi, kad Seimui užteko ryžto priimti šį sprendimą. Kooperacija mūsų žemdirbiams, ypač smulkiesiems, yra ypatingai svarbi. Ir toliau tobuliname teisės aktus, kad žemės ūkio kooperatyvai stiprėtų, o ūkininkavimas būtų naudingas kooperatyvų nariams. Ir čia nereikia išrasti dviračio – kooperacija pati produktyviausia ūkininkavimo forma, pripažinta visame pasaulyje.
Neliko nepastebėti ir mūsų siūlymai tobulinti Viešųjų pirkimų įstatymą. Štai jau antri metai Žemės ūkio ministerija atkreipia visuomenės dėmesį į vietinę ūkininkų produkciją. Mes esame įsitikinę, kad kiekvienam žmogui geriausias yra tas maistas, kuris užaugintas šalia jo.
Pagrįstai galime didžiuotis vietine, ūkininkų užauginta produkcija, nes ji yra ne tik kokybiška, bet ir sveika. Tikriausiai pritarsite, kad geriausias maistas – tai tas, kurio nereikia iš toli vežti, kuris yra šviežias ir nėra transportuojamas konteineriuose po kelias savaites. Todėl tikiuosi, kad mums visiems užteks politinės valios ir noro priimti įstatymų pataisas ir taip sudaryti sąlygas ūkininkams bei smulkiajam verslui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Juk smulkus, vietinis ūkininkas visada yra arčiau rajoninės ligoninės ar mokyklos negu didelės bendrovės. Be to, kai kurios savivaldybės ir institucijos jau dabar jungiasi prie projekto „AuGink savo kraštą“ ir, siekdamos užtikrinti sveiką maitinimą, atkreipia dėmesį į vietinę produkciją.
Nepamiršome ir apie bendruomenes bei kultūrą ir švietimą kaimo vietovėse. Šiemet skyrėme 1 mln. eurų kaimo bendruomenėms, nes mūsų tikslas yra pasirūpinti, kad kaimas liktų gyvybingas, kad jame būtų gera ir patogu gyventi. Visuomet sakiau, kad tiek kaimų, tiek rajonų širdis yra būtent jų bendruomenės, kurios aktyviai siekia keisti gyvenimą kaime.
Gavome beveik 400 paraiškų iš įvairiausių Lietuvos kampelių, kuriose pateikiamos idėjos, kaip kaimą padaryti gražesnį, ieškome galimybių visas jas patenkinti. Mūsų bendruomenės yra aktyvios ir esu tikra, kad jos įgyvendins visus savo užsibrėžtus tikslus. O kad infrastruktūra kaime būtų geresnė, dar praėjusiais metais kartu su Susisiekimo ministerija skyrėme kelių atnaujinimui daugiau nei 14 mln. eurų.
Nepamiršome ir jaunimo, visi puikiai žinome, kad kaimo ateitis priklauso nuo jo. Šiemet, kaip ir pernai, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui iš ES biudžeto bus skirta 20 milijonų eurų. Vis dėlto puikiai suprantu, kad ne pinigai, o žmonės yra pagrindinis variklis. Būtent nuo jų norų ir idėjų priklauso ir kaimo ateitis.
Taigi, gerbiamoji opozicija, susidaro įspūdis, kad kritikuojate dažniausiai pačių anksčiau priimtus sprendimus, kurie ne visi buvo veiksmingi, kaip parodė laikas. Džiaugiuosi, kad mano ir mano komandos atliktiems darbams Jūs pritariate ir netgi ketinate juos įtraukti į savo programą. Dirbame tam, kad kaimo vietovėse būtų gera ir patogu gyventi.
Virginija Baltraitienė yra žemės ūkio ministrė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė
