Šiuo metu Lietuvos teismuose dirba 758 teisėjai – 474 moterys ir 284 vyrai, teisėjų amžiaus vidurkis siekia 50 metų.
Teisėjo darbas nėra šiaip sau amatas. Tai ypatingos atsakomybės, plataus akiračio, stipraus stuburo reikalaujanti veikla. Šioje veikloje reikia ne tik teisinių žinių, profesinės ir gyvenimiškos patirties – labai svarbi yra asmenybinė branda, erudicija, mąstymo platumas.
Teisėjo darbas nėra šiaip sau amatas. Tai ypatingos atsakomybės, plataus akiračio, stipraus stuburo reikalaujanti veikla.
Komisijos pirmininko teigimu, teismų sistemoje, kaip ir bet kurioje didelėje ir ilgas tradicijas turinčioje bendruomenėje, kartų skirtumai yra natūralus dalykas. Teismuose, kaip ir bet kurioje kitoje didelėje organizacijoje, dirba ir jaunesniosios, ir vyresniosios kartos atstovai. Manau, nėra svarbu, kuriai – vyresniajai ar jaunesniajai kartai – priklauso teisėjas. Svarbus, koks jis yra teisėjas, kaip sėkmingai jis dirba teisėjo darbą – vykdo teisingumą. Būtų pernelyg supaprastinta galvoti, kad tik jaunimas yra profesionalūs ir sąžiningi teisėjai, o vyresnieji – nebe. Bent jau mano asmeninė patirtis dirbant su teisėjais to neparodo.
Kartų kaita nėra panacėja ar gėris savaime. Viską lemia pats žmogus, jo moralė, principai ir vertybės ir tai tikrai nepriklauso tik nuo amžiaus. Todėl į kiekvieną vyresnį neturime dabar žiūrėti kaip į potencialų nusikaltėlį. Suprantu, kad dabar visiems teisėjams yra nelengvas metas. Todėl, manau, dabar viešojoje erdvėje reikėtų vengti neatsakingo kalbėjimo ir etikečių klijavimo jų atžvilgiu.
Savaime visa teismų sistema, kurioje dirba apie 800 teisėjų, nėra bloga. Teisingumo vykdymas Lietuvoje nepasidarė kažkoks kitoks.
Anot pašnekovo, pastaraisiais metais teisėjų atrankai skiriamas tikrai didelis dėmesys – į šią sistemą atrenkami žmonės, kurie verti būti teisėjais. Komisija atlieka visos informacijos apie pretendentą analizę, organizuoja su pretendentais pokalbius, kurie, esant poreikiui, gali užtrukti ir valandą. Pokalbio metu vertinamas ne tik profesinis pasirengimas, bet ir motyvacija tapti teisėju, asmenybės branda, vertybės ir principai, kuriais vadovaujasi žmogus. Ir visada fone yra pagrindinis klausimas – ar pretendentui galima patikėti teisingumo vykdymą.
Jeigu kalbėsime apie vyresnio amžiaus teisėjus, reikia nepamiršti, kad anksčiau atrankos sistema buvo visiškai kitokia – tada tikimybė, kad atsitiktinių žmonių į sistemą galėjo būti priimta, yra, tačiau tai pavienių asmenų klausimas.
Savaime visa teismų sistema, kurioje dirba apie 800 teisėjų, nėra bloga. Teisingumo vykdymas Lietuvoje nepasidarė kažkoks kitoks. Juk yra pakankamai nemažai atvejų, kada išaiškėja politikų, advokatų ar kitų profesijų atstovų netinkamas elgesys – tokiu atveju nesakome, kad visa sistema supuvusi, kas ji bebūtų – sveikatos apsauga, politinė sistema ar kas kita. Kiekvienoje sistemoje rasime žmonių, kurie elgiasi netinkamai, tačiau apie juos ir reiktų kalbėti, o ne apie visą sistemą.
Pasak pirmininko, pastaraisiais metais jau buvo padaryta daug teisingų žingsnių, stiprinant teismų sistemą. Praeitos savaitės įvykiai parodė, kad pokyčiai reikalingi ir jų imtis reikia dar intensyviau. Atskiros priemonės nepadės. Reikia ramiai, sistemiškai ir principingai įvertinti teismų sistemos spragas ir imtis tolesnių permainų. Bendraudamas su teismų vadovais, teisėjais matau šioje sistemoje daug pozityvių dalykų. Todėl tikiu, kad reikiamos permainos įvyks.
Dr. Virginijus Lepeška yra Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos pirmininkas, psichologas, vadybos konsultantas.