Virginijus Ramanauskas: Perdėtas gamtinių dujų vartojimo skatinimas – trumparegio žvilgsnis per rožinius akinius

Kai visas pasaulis ieško sprendimų, kaip mažinti brangaus ir laikino iškastinio kuro vartojimą, Lietuvos viešojoje erdvėje pasipylė lavina komentarų, kuriuose liaupsinami gamtinių dujų vartojimo privalumai, džiaugiamasi didėjančiu skaičiumi asmenų, kurie domisi galimybe individualius būstus šildyti gamtinėmis dujomis ir net kalbama, jog būtent dujų pleškinimas mums padės kovoti su klimato kaita.
Virginijus Ramanauskas
Virginijus Ramanauskas / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Štai, energetikos ekspertai LRT žurnalistei teigia, kad su klimato kaita kovoti greičiausiai ir pigiausiai padėtų būtent dujos. Tai panašu į neseniai viešoje erdvėje sklandžiusius absurdiškus teiginius, jog, lyginant su kitomis kuro rūšimis, šildymas gamtinėmis dujomis išskiria mažiausią CO2 kiekį, kai iš tiesų gamtinių dujų deginimo metu išmetamos CO2 emisijos yra pakankamai aukštos.

Tuo tarpu biokuras yra laikomas CO2 neutraliu energijos šaltiniu, nes augdami medžiai ir kiti augalai sugeria CO2 iš atmosferos, o juos panaudojus energijos gamybai, sukauptas anglies dvideginis išleidžiamas į atmosferą. Todėl anglies dvideginio kiekis atmosferoje nedidėja.

O oponentams, žongliruojantiems neteisingais teiginiais, kad dėl biokuro naudojimo gali būti iškirsti mūsų miškai, galiu atsakingai pareikšti, jog biokuro pramonei tvarus miškų tvarkymas yra itin svarbus.

Biokuro ruošimui naudojamos miškų kirtimo, lentpjūvystės atliekos, malkinė mediena. Lietuvoje šiuo metu metinis medienos prieaugis yra 17,5 mln. ktm, o iškertama – apie 7,5 mln. ktm. Lietuva pripažįstama viena geriausiai miškus tvarkančia valstybe pasaulyje, todėl, akivaizdu, kad biokuro naudojimas miškams neigiamo poveikio tikrai neturi.

Dujų vartojimo skatinimas ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos energetikoje būtų neteisingas, ekonomiškai nepagrįstas ir nesuderinamas aplinkosauginiu požiūriu.

Keistos energetikų reakcijos, propaguojančios dujų vartojimą, mažų mažiausiai gali būti apibūdinamos kaip trumparegio žvelgimas per rožinius akinius.

Toks žūtbūtinis dujų vartojimo skatinimas ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos energetikoje būtų neteisingas, ekonomiškai nepagrįstas ir nesuderinamas aplinkosauginiu požiūriu.

Žemesnė nei įprastai gamtinių dujų kaina Lietuvoje išsilaikys neilgai, nes ją sąlygoja trumpalaikiai veiksniai. Šiandien Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kaina yra mažesnė dėl atsiradusios konkurencijos „Gazprom“, Lietuvai pasistačius suskystintų dujų terminalą. Taip pat šiuo metu Lietuva perka dujas iš „Gazprom“ už daug mažesnę kainą dėl nuolaidos, suteiktos už anksčiau neteisingai taikytą kainą.

Kitais metais pasibaigus nuolaidos laikotarpiui, dujų kaina kils – tam įtakos turės ir dujų vartojimo mažėjimas. Vien Vilniuje pastačius biokuro ir atliekų deginimo gamyklą dujų vartojimas mieste ženkliai kris žemyn, o dujų kaina – kils aukštyn dėl didelių infrastruktūros išlaikymo kaštų.

Kalbėdami apie energetinę nepriklausomybę turime matyti ne tik SGD terminalą, bet ir didelį proveržį centralizuotos šilumos tiekime, kurį padarė biokuras. Šiandien net 61 proc. šilumos centralizuotame šildyme pagaminama naudojant biokurą. Per pastaruosius metus dujas centralizuotame šildyme pakeitus biokuru gyventojams šilumos kaina sumažėjo 25 proc., kai kuriose miestų – net 40 proc.

Jei pažvelgtume į Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos stebimą ir skelbiamą gamtinių dujų ir biokuro vidutinių kainų dinamiką, matome, kad biokuras per pastaruosius dešimt metų buvo 2-3 kartus pigesnis už dujas. Pastaruoju metu biokuro kaina centralizuotos šilumos gamybai yra ypatingai nukritusi. Tai sąlygojo pakankamai šiltos pastarosios žiemos, dėl kurių iš anksto kūrenimui paruoštas biokuro kiekis nebuvo sunaudotas, todėl dėl rinkoje išaugusios pasiūlos šiandien jis kainuoja labai pigiai. Skirtumas tarp biokuro ir dujų kainos ir toliau išliks didelis.

Ir tokios tendencijos vyrauja ne tik Lietuvoje. Švedijoje, Suomijoje centralizuotame šildyme biomasė yra dominuojantis energijos išteklius. Platus biokuro naudojimas šilumos sektoriuje leido Švedijai šilumos gamyboje beveik visiškai atsisakyti iškastinio kuro. Švedija iš dujų gamina tik 3 proc. šilumos. Švedijos sostinėje Stokholme šiais metais pastatyta viena didžiausių pasaulyje biokuro kogeneracinė jėgainė, kuria siekiama sumažinti oro taršą ir tiekti elektros bei šiluminę energiją 190 tūkst. namų ūkių.

Mūsų kaimynai latviai ir estai taip pat aktyviai stato naujas biokuro jėgaines. Taline baigiama statyti 21,4 megavatų elektros galios ir 76,5 megavatų šilumos galios kogeneracinė elektrinė, kuri galės pagaminti iki 20 proc. visos miestui reikalingos šilumos, tiekiamos centralizuotai, o Rygoje pradedamos statyti dvi biokuro katilinės, kurių bendra galia sieks 48 megavatus. Akivaizdu, kad biomasės naudojimas šildyme tampa norma, o ne išimtimi.

O atsakant į klausimą, ką daryti su turima dujų infrastruktūra, geriausias sprendimas būtų – dar labiau negilinti šios problemos ir neužsikrauti ant savo pečių dar didesnės naštos. Pirmiausia, nereikia išsipirkinėti nuomojamo SGD terminalo, nes jo kaštai bus perkelti vartotojams. Taip pat reikia susitaikyti, kad dujos brangs. Dujų vartojimas bet kuriuo atveju turi mažėti Lietuvoje, jei norime vykdyti savo klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus. Kito kelio, kaip mažinti dujų vartojimą, neturime.

Todėl jau pats laikas ieškoti sprendimų ilgalaikėje perspektyvoje, o ne besibaigiančioje iškastinio kuro eroje.

Virginijus Ramanauskas yra Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų