Bet grįžkime prie Širvintų, nepamirštant Rusijos valdančiųjų. Panašumas – daugiau nei akivaizdus. Taigi, kas buvo ištrinti? Iš nuotraukos dingo dvi žurnalistės: Neringa Tuškevičienė – „Krašto Naujienos“ redaktorė ir Valda Patinskienė – „Širvis“ direktorė. Merė ne vieną kartą viešoje erdvėje yra pabrėžusi, kad tos „moteriškės“ yra „prisistatančios žurnalistėmis“. Merė prisiima teisę spręsti ir nurodyti, kas yra žurnalistas, o kas ne. Tokių, ar panašių replikų neteko girdėti „Širvintų krašto“ atžvilgiu, kuris yra artimai susijęs su merės šeima ir kuriame rašo du Tarybos nariai, merės partiečiai. Ką reiškia tokie merės žodžiai visuomenei? Tai galima suprasti kaip netiesioginę nuorodą žmonėms, kad tos žiniasklaidos priemonės, kuriose dirba ištrintos „ne žurnalistės“ yra neteisėtos, netikros. Ir netikrose žiniasklaidos priemonėse, netikrų žurnalisčių paskelbtos žinios yra netikros. Štai ir turim Širvintų netikras naujienas – fake news. Akivaizdu, kad merė rūpinasi tik tikromis žiniomis iš tikro, vienintelio laikraščio.
Dar vienas iš nuotraukos dingęs žmogus – merės „su trenksmu“ pristatytas „aukščiausios kategorijos specialistas iš sostinės“ Vidmantas Eigėlis. Tiesa, jis eiti ligoninės direktoriaus pareigas paskiriamas laikinai (l.e.p.). Ir čia buvo neprašauta. Tai bene vienintelis atvejis, kai žmogus, demonstratyviai paskirtas l.e.p., vėliau netampa nuolatiniu itin sėkmingų konkursų laimėjimų būdu. Tikriausiai V.Eigėlis nepateisino lūkesčių? Tik kieno? Šiaip jį pristatė merė. Tai gal merės? Nepateisino lūkesčių, tai ir nuotraukoje jo nereikia.
Taigi, ko dar nėra ataskaitos nuotraukose? Paklauskim kitaip, o kas turėtų būti? Kokia tai ataskaita? Skaitom bestseleriu tapusio leidinio pavadinimą: „2017 m. merės Živilės Pinskuvienės ir savivaldybės veiklos ataskaita“. Ar tikrai? O kas yra savivaldybė? Tai – valstybės administracinis vienetas, teritorija. Tai gal čia teritorijos ataskaita? Internete yra elektroninis ataskaitos variantas. Jo pavadinimas – „2017 m. Širvintų rajono Tarybos ir merės veiklos ataskaita“. Jaučiam skirtumą? Internetinio leidinio pavadinime, kuris keliauja į valstybės institucijas ir duomenų bazes bei archyvus, pirmoje vietoje įrašyta „rajono Taryba“. Rajono tarybos narys yra aukščiausias valdžios atstovas rajone. Ataskaitos knygoje skaitome – „Merės Živilės Pinskuvienės“. Tik iš herbo galima nuspręsti, kad tai Širvintų merės, kitu atveju liktų spėlioti, ar tai Respublikos, ar tai Visatos merės.
Tai pastebėjus kur kas lengviau suprasti, kokia tai ataskaitos knyga, kieno ji, ko joje tikėtis ir ko ne. Taigi, ataskaitos knygoje iš 506 nuotraukų, merė Ž.Pinskuvienė puikuojasi daugiau, kaip dviejuose šimtuose. Keliasdešimt kartų nuotraukose galima rasti Širvintų savivaldybės administracijos direktorę Ingridą Baltušytę Četrauskienę. Keliolikoje kartų galima pastebėti valdančiosios koalicijos tarybos narius. Taigi, manau, nesuklysim pasakę, kad tai merės Živilės Pinskuvienės veiklos ataskaita. Už ataskaitos tekstą ir turinį, esantį internete, tarybos nariai balsavo kovo 29 dieną. O jau sekantį rytą, kovo 30 dieną, Širvintų žmonės savo pašto dėžutėse rado dabar garsų visoje Lietuvoje leidinį – ataskaitą.
Taip elgtis gali, kai turi sau vienareikšmiškai paklusnią tarybos narių komandą. Tarybos nariai opozicijoje minimą ataskaitą gavo, kaip ir visi kiti žmonės. Jiems tai taip pat buvo naujiena. Bet tai tik dar labiau pabrėžia, kieno tai iš tiesų ataskaita. Čia ne opozicijos reikalas. Opozicijos nėra merės ataskaitoje, tai gal nėra ir gyvenime? Opozicija merės ataskaitoje tik kritikuojama. Opozicija pateikiama, kaip didžiausi kenkėjai, skundikai, ne taip balsuojantys, šviesios šiandienos ir rytdienos stabdžiai.
Šis rezonansinis nuotraukos trynimo atvejis tik praskleidžia rožinę miglą, tvyrančią ant Širvintų. Ne retam širvintiškiui užtruko laiko suprasti, kas iš tiesų vyksta Širvintose. O ką jau kalbėti apie šalies gyventojus. Situaciją Širvintose galima būtų pavadinti „visuotinis trynimas“ Širvintų savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė Četrauskienė yra pasakiusi taip: „Širvintų istorija prasidėjo 2015 metais. Mes atėję nieko neradome“. Čia ir yra raktas. Širvintos iki ir po 2015 metų.
Širvintų istorijos iki 2015 m. niekas nerašė, arba tiksliau, ją rašėme visi. Keisdavosi merai, keisdavosi administracijos vadovai, skyrių vedėjai, biudžetinių įstaigų vadovai. Iki 2015 metų merais buvo: Vincas Jasiukevičius, Vytas Šimonėlis ir Kęstutis Pakalnis. Man jokiomis aplinkybėmis nėra tekę girdėti, kad nors vienas iš jų viešumoje būtų kaip nors neigiamai, nepalankiai atsiliepęs apie kitą. Prisiminkim, kaip gyvenome po 1990 metų, atgavę nepriklausomybę. Kaip atrodė Širvintos, kokios buvo galimybės, kokie būdavo rajono biudžetai. Dar prisiminkim, kada Lietuva pradėjo gauti ES paramą, ir kokia buvo tos paramos dydžio dinamika. Širvintos 1995 ir 2015 metais yra du nepalyginami miestai.
Jeigu kritikuojami ir žeminami buvę merai, tai tuo pačiu kritikuojami ir visi tuo metu dirbę administracijoje, biudžetinėse įstaigose.
Šiandien turim tokią situaciją, kai kiekvienai progai pasitaikius yra kritikuojama buvusi rajono valdžia: kad per mažai nuveikė, kad vykdė stagnaciją, miegojo, kėdes trynė. Reikia turėti mintyje, kad meras tik organizuoja tarybos darbą. O tokios „poniatkės“ kaip „pinigų pramušimas“ – opiumas liaudžiai. Kokia buvo šalies ir Širvintų rajono ekonomikos padėtis, koks būdavo rajono biudžetas – tokius darbus ir būdavo galima padaryti. Jeigu kam nors nevisai aišku, paklausiu kitaip. Kodėl kiekvienas iš jūsų 1995 metais negyvenot taip, kaip gyvenat dabar? Tikriausiai galėjot, tik nenorėjot? Pinigų turėjot, kaip vejos nušienautos, tik savo noru kukliai gyvenot?
Jeigu kritikuojami ir žeminami buvę merai, tai tuo pačiu kritikuojami ir visi tuo metu dirbę administracijoje, biudžetinėse įstaigose. Jeigu yra ką kritikuoti, tai reikia daryti čia ir dabar. Kai nutylimos vienos aplinkybės pabrėžiant tik kitas, iš konteksto ištrauktas, tai vadinama istorijos perrašymu.
Dar viena aplinkybė, kuri verčia susimąstyti – tai, kad merė savo kalboje nepalankiai kalbėdama apie buvusius ar esamus, vienus ar kitus vadovus ir darbuotojus, nuolat pabrėžia, kokiai partijai žmogus priklauso. Tokiu būdu kritikuojamas ne atskiro žmogaus elgesys, bet nurodoma, kad jis elgiasi taip, nes priklauso partijai, ir, aišku ne tai, kuriai einamu laiko momentu priklauso merė. Vadinasi, žmogus yra blogas, nes priklauso blogai partijai. Ir, aišku, paminimos visos ne tos partijos. Taigi peršama mintis, kad žmonių priklausimas „blogoms“ partijoms yra blogis. Ir, jeigu priklausyti, tai tik Teisingai partijai, tikriausiai tai, kuriai priklauso LABAI teisinga merė. Turim situaciją, kad yra tik viena teisinga partija. Sveiki atvykę į vienpartinę sistemą!
Laisvame Vakarų pasaulyje jau seniai atrasta, kad partijos yra viešasis gėris, o partinė sistema – demokratijos pagrindas. Kol kas nėra sugalvota kitaip. Tik, reiktų pabrėžti, kad laisvos partijos, partijų skyriai yra gėris. Kiek Širvintose yra veikiančių nepriklausomų partijų skyrių – tai jau atskira tema. Ir vėl viskas pasikeitė po 2015 metų.
Pabaigti norėčiau tokiu pastebėjimu. Širvintos iki ir po 2015 metų yra du skirtingi miestai, dvi skirtingos visuomenės. Tuo laiku gyvenom kitaip. Buvo daugybė partijų, partijų skyriuose dalyvaudavo daugybė žmonių, partijos dalyvaudavo rinkimuose. Nebuvo vienos Teisingos partijos. Keitėsi merai, keisdavosi tarybos, bet nebuvo vienintelės valdančiosios daugumos, tarsi valdančiosios visumos. Nei vienas meras nepabrėždavo, kad tik jis ir tik jo komanda dirba, tik jie atstovauja mūsų visų šviesią ateitį, kad be jų grįš tamsūs stagnacijos laikai. Vykdavo miesto šventės, renginiai. Visko buvo daug – ir įvykių, ir emocijų. Ir buvo bendrumo jausmas. Nebuvo pykčių, susiskaldymo į teisingus ir buvusius. Būdavo mažesni rajono biudžetai, nebuvo ES pinigų, ir noro žūtbūt dalyvauti juos skirstant.
Dabar turim suskaldytą visuomenę, kurstomą pyktį, savus ir buvusius, vieną teisingą partiją. Turim iš visuomenės ir visuotinos atminties trinamus žmones. Turim ES pinigais galvotrūkčiais keičiamą miestą. Turim projektų viešinimo imitaciją ir parodiją.
Tik, turėdami tokią dabartį, kokią turėsim ateitį? Mūsų ateitis bus mūsų vaikų ir mūsų pačių dabartimi. Ir toje ateisiančioje dabartyje reiks gyventi.
Lietuva garsi ne tik aukštosiomis technologijomis, lazeriais, biomedicina, krepšiniu. ES atliktose apklausose esam garsūs savo pasyvumu. Taip, mes pasitikim Europos Sąjunga, bet mes esam nevisuomeniški, esam politiškai neaktyvūs. Turima mintyje, ne politikos parodija – politikavimas, o domėjimasis politika, kaip domėjimasis visuomenės reiškiniais, kaip dalyvavimas sprendimų paieškoje ir svarstymuose, ir dalyvavimu, populiarinant sprendimus. Tik pasyvi visuomenė subrandina amžinuosius valdančiuosius, valdančiąsias daugumas, kaip valdančiąsias visumas. Tik tokioje visuomenėje laisvam žodžiui ir žmogui vietos nėra. Valdančioji visuma po savim pasiglemš viską.
Virginijus Sarpauskas yra Širvintų visuomenininkas, oponuojantis Živilei Pinskuvienei.
