Buvo garsiai kalbama apie didelius siekius ir norą taupyti, stengtis suvartoti mažiau elektros energijos. Pirmuosius mėnesius tai ir liko tik garsiomis kalbomis. Tuo tarpu Švedija, užuot laukusi palankesnių sąlygų, pradėjo tučtuojau riboti savo energijos suvartojimą.
Taupyti pradėjo visi – tiek pavieniai gyventojai, tiek bendruomenės, tiek visa valstybė. Švedai pradėjo vakarieniauti šiek tiek anksčiau, naudoti daugiau žvakių, ne tik dėl jaukesnės atmosferos, bet ir dėl elektros sąnaudų. Visa Švedijos valstybė masiškai pradėjo ruoštis žiemai dar rudenį. Po truputį buvo mažinamas šildymas bažnyčiose. Kai kur šildymas buvo visai išjungiamas, ir bažnyčios – laikinai uždaromos.
Pietvakarių Švedijoje esančioje Hallando provincijoje yra Getinge-Oskarströms parapija. Ji, kovodama su milžiniškomis elektros energijos kainomis, nusprendė uždaryti tris iš septynių parapijos bažnyčių, kad sutaupytų.
Vakarų Švedijoje yra nedidelė Käringön sala. Taupymo sumetimais joje buvo uždarytos apgyvendinimo vietos, neturinčios daug klientų šaltuoju paros metu, saunos ir net vienintelė bažnyčia šioje saloje.
Valstybinės institucijos taip pat ėmėsi taupymo režimo – įstaigose sumažino arba išjungė dalį apšvietimo, minimaliai sumažino šildymą, sutrumpino gatvių apšvietimo laiką miestuose arba išjungė kas antrą šviestuvą. Švedų politikas Khashayaras Farmanbaras pareiškė, esą „svarbu, kad visi gyventojai prisidėtų prie energijos vartojimo mažinimo. Valstybės institucijos ir viešasis sektorius gali ir turi šiuo klausimu rodyti pavyzdį“.
Maldos namai Lietuvoje šią žiemą taip pat ėmėsi taupymo režimo. Pradėtos uždarinėti pavienės kaimo bažnytėlės, pamaldos rengtos nebe kiekvieną sekmadienį, buvo sumažintas ar visai išjungtas šildymas, apšvietimas buvo įjungiamas tik apeigų metu.
Gruzdžių bažnyčioje buvo juokaujama, kad per kelias dienas švęstas vanduo ten virsta šventu ledu.
Gruzdžių bažnyčioje buvo juokaujama, kad per kelias dienas švęstas vanduo ten virsta šventu ledu. „Šviesas jungiame tik pamaldų metu, o šildytuvų, taupymo sumetimais, stengiamės nejungti visai – tik esant dideliam minusui lauke“ – komentavo Gruzdžių klebonas Donatas Klimašauskas LRT portalui. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo parapijos klebonas Gintaras Jonikas pasakoja, kad kartąper mėnesį paskelbė specialią rinkliavą bažnyčios šildymui. „Žmonės altruistiškai aukoja, kas kiek gali“, – teigė G.Jonikas LRT portalui. Klebonas juokavo, kad reikia karščiau melstis arba daugiau aukoti.
Nebijoti ir greitai reaguoti reikėjo ir Lietuvoje. Užuot laukus palankių vyriausybės sprendimų, gyventojai galėjo parodyti taupymo iniciatyvą ir truputį sumažinti savo elektros energijos sąnaudas dar iki pirmųjų žadą atimančių sąskaitų.
Lietuva į elektros energijos brangimo šuolį sureagavo pavėluotai, dėl ko nukentėjo smulkusis verslas, įmonės ir pavieniai žmonės.
Lietuva į elektros energijos brangimo šuolį sureagavo pavėluotai, dėl ko nukentėjo smulkusis verslas, įmonės ir pavieniai žmonės. Pradžioje visi stengėsi mažinti elektros sunaudojimą, atjungdami dalį apšvietimo, keisdami darbo laiką, mažindami patalpų šildymą ar net darbuotojų skaičių. Elektros energijos tokiu būdu pavykdavo sunaudoti mažiau, tačiau didesnio rezultato tai vis tiek neatnešė.
Sunkmečio metu savo veiklą nutraukė ne viena įmonė ar bendrija. Viešosioms įstaigoms taip pat reikėjo riboti elektros energijos išteklius, vadovaujantis tais pačiais taupymo kriterijais. Tačiau joms buvo kiek lengviau, nes jos yra išlaikomos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, todėl atsainiau žiūrėjo į taupymą.
Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad valstybė gyventojams padeda išgyventi elektros kainų piką jau antrą pusmetį iš eilės. To rezultatas: sąskaitose elektros kaina daugumai vartotojų tiesiog sumažėja iki Vyriausybės nustatyto lygio, žemiau kurio elektros kainos kompensavimas yra nebetaikomas. Tačiau ši priemonė yra terminuota. Ar ji bus pratęsta dar kuriam laikui, ar jos bus atsisakyta – priklausys nuo situacijos ir valstybės finansinių galimybių. Todėl elektros vartotojai ir toliau turėtų atidžiai vertinti tiekėjų pasiūlymus ir galvoti apie ilgalaikę perspektyvą.
2023 metų vasario mėnesį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos prekybos zonoje buvo 114,70 Eur/MWh. Palyginus su sausio mėnesiu, kuomet vidurkis siekė 103,06 Eur/MWh, susiformavo 11 proc. didesnė kaina. Dabar žmonės jau nebepanikuoja, visi pripratome prie didesnės kainos, mažiau panikuoti padeda ir valstybės teikiamos kompensacijos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktais duomenimis, elektros energijos kompensacijoms pirmąjį 2023 metų pusmetį skiriama virš 330 mln. eurų. Tikimasi, kad ši suma leis šalies gyventojams šiek tiek atsikvėpti. Mažiau panikuojame ir dėl to, nes išmokome mažinti savo reikmes ar net pakeisti gyvenimo būdą. Išmokome prisitaikyti. Galėjome patirti mažiau nuostolių ir baimės pasitelkdami Švedijos scenarijų – pradėti nuo savęs, valstybei parodant tvirtumą ir ryžtą, o ne garsiai rėkauti, skųstis ir laukti.
Pavasaris visiems elektros energijos vartotojams visuomet yra labai laukiamas ir dažniausiai atnešantis geresnių naujienų. Atšilus orams dažnai sumažėja elektros paklausa, o tai reiškia mažesnes sąskaitas už šildymą. „NordPool“ elektros energijos birža teigia, kad kovo mėnesį vidutinė didmeninė elektros energijos kaina buvo beveik 23 proc. mažesnė, negu vasario mėnesį.
Ir toliau šylant orams, prognozuojama, jog elektros kaina ir toliau kris. Prie mažėjančios kainos prisideda ir atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės ir vėjo – gaminama elektros energija. Remiantis „Enefit“ energijos tiekėjo duomenis, Lietuva pagamino net 29 proc. daugiau energijos iš vėjo ir saulės, negu praėjusių metų pirmąjį ketvirtį.
Gyventojai gali po truputį atsipūsti ir savo dalį pajamų paskirti kitoms reikmėms. Tikimasi, kad per šių metų staigų elektros energijos kainų šuolį į viršų žmonės po truputį išmoko prisitaikyti ir kitą šaltąjį sezoną pavyks išgyventi lengviau.
