Meru dirbu jau bene dešimtmetį. Per tą laiką nepartiniams judėjimams tris kartus keitėsi rinkimų taisyklės į savivaldybių tarybas ir merų postą. Taisyklių keitimai nepakeitė rinkėjų nuomonės, kuomet matomi akivaizdūs pokyčiai.
Šiandien visų Lietuvos merų pripažįstamą absurdišką sistemą, kaip merai turi dirbti sugebėjo sukurti konservatoriai. Meras – tiesiogiai rinktas savivaldybės vadovas. Tai asmuo gavęs didžiausią tiesioginį gyventojų pasitikėjimo mandatą. Paradoksalu, tačiau balsuojant tarybos posėdžių metu jis neturi balso teisės. Tokią teisę ankstesnėse kadencijose merai turėjo ir tai visiems atrodė natūralu. Šis žmogus dažnu atveju būna surinkęs daugiau rinkėjų balsų nei visi likusieji tarybos nariai, bet jam tiesiogiai atstovauti jį palaikiusius gyventojus tarybos posėdžio metu negalima.
Šiuo metu meras, tai tarybos posėdžio renginio vedėjas, kuris kartu su administracijos direktoriumi įgyvendina tarybos priimtus sprendimus. Juokinga, bet nacionaliniu lygmeniu Premjeras gali ir visada yra Seimo narys. Į galvą lenda tik vienas atsakymas, kodėl konservatoriai taip padarė – bijo asmenybių. O dar tiksliau – jiems nereikia asmenybių viešoje erdvėje.
Bet čia komedija dar nesibaigia. Turbūt dažnas žmogus pasakytų, kad jei vadovo nėra, tai jį pavaduoja ir sprendimus priima jo asmeniškai paskirtas pavaduotojas. Nuo 2023 metų tai negalioja nė vienoje savivaldoje. Šiandien dienai jeigu meras serga, atostogauja, yra komandiruotėje ar kitaip negali vykdyti pareigų, jį iš dalies pavaduoja mero pavaduotojas, iš dalies tarybos narys (kurio, beje, tai nėra tiesioginis darbas ir jis nėra savivaldybės darbuotojas), iš dalies savivaldybės taryba, o dalies funkcijų niekas negali pavaduoti.
Kaip pažeminimas man skamba ir tai, kad merai nuo 2023 m. negauna ir vadinamosios 1 proc. nuo atlyginimo priemokos už išdirbtą stažą valstybei. Atrodo, kad jie ne valstybei dirba. Man dėl to neskauda. Turbūt visi žino, kad sau gyvenimui užsidirbau dar prieš tapdamas meru. Bet matau žmones, kurie nuoširdžiai dirba, kovoja už savo savivaldybes ir lieka neįvertinti. Asmeniškai aš, mero, administracijos atlyginimus „pririščiau“ prie savivaldybės biudžeto ir rezultatų pokyčių. Bet tai suprastų verslo sektorius, ne Seimas.
Komediškų ir nelogiškų taisyklių prigalvota visa šūsnis. Čia tik perliukai, kad paprasta kalba piliečiai suprastų kokiomis nelogiškomis taisyklėmis vadovaudamiesi turime dirbti. Nebūčiau aš jeigu neįvardinčiau tokių taisyklių pagrindinių autorių: Andrius Vyšniauskas, Stasys Šedbaras, Andrius Kupčinskas. O kur jie dabar? Juokingiausia, kad paskui juos aklai sekė visa buvusi valdančioji koalicija ir nė velnio nesiklausė skirtingoms partijoms ir ne tik partijoms priklausančių merų. Nors tie merai dažnai žmonių vertinami žymiai geriau nei visas Seimas ar Vyriausybė.
Kviečiu visus merus iš naujo kovoti už logiškus įstatymus. Žinau, kad daugelio jų nuėjusi valdžia nevertino, ignoravo. Kelkim galvas ir kalbėkim. Kuomet valstybėje vyksta krizinės situacijos, visos valstybinės institucijos ieško ir randa pagalbą, sprendimus savivaldybėse. Tai puikiai parodė COVID-19 pandemija, Ukrainos piliečių priėmimas ir visokeriopos pagalbos suteikimas.
Girdžiu su kokia ambicija atėjo naujoji Seimo dauguma. Laikas parodys, ar ambicija virs veiksmais. Nuoširdžiai linkiu, kad taip ir būtų. Kitu atveju visų 60 savivaldybių gyventojai vėl bus kvailinami rinkdami merą, kaip tos vietovės lyderį, kuris jų neatstovauja, o tik vykdo tarybos priimtus sprendimus. Sprendimus, kurių niekaip negalėtų pakeisti neturėdamas daugumos taryboje. Merai, pakelkim galvas!
