Šitoje situacijoje gerai suprantu mūsų naują valdžią. Ir užjaučiu. Dar ne taip seniai pats tą patyriau, kai piketuotojai dvejus metus rinkdavosi po kabineto langais. Vienas jų su žaliais akiniais tuomet narsiai pirmose linijose stovėjo, o dabar sėdi... Teisiamųjų suole – kaltinamas pedofilija. Kitas, šešėlinis koordinatorius – trumpalaikis frakcijos seniūnas, įtariamas dokumentų klastojimu – laukia prokurorų verdikto ir kelionės į teismą. Galimai bus prisidirbęs su „čekučiais“. Tokie štai „herojai“!
Gerai, kad nei vieno, nei kito nebeliko šioje kadencijoje. Užtat liūdna, kad nueinantys jųdviejų bendražygiai prarado paskutinius sąžinės likučius. Pralaimėję jie nemoka ir negali garbingai susitaikyti su rinkėjų valia. Nes ir tos garbės jau tik trupiniai. Kultūros trūkumas neleido žmoniškai perduoti pareigų.
Turbūt per tą stresą užmiršo net savo ministrės vojažus privačiu lėktuvu į Dubajų ir atgal. Daug kas tyliai spėlioja, ar šalia turistinių tikslų, turėdama diplomatinę neliečiamybę, nemėgino politikė lagamine pergabenti kokių nors turtų?
Viena, ką tokie intrigantai sugeba – tai apkalbinėti, šmeižti ir kiršinti kitus, kurie „ne iš jų lizdo“. Taip ir užbaigė kadenciją – žemindami, pildami žibalą į pačių užkurtą ugnį.
Todėl noriu palinkėti visiems, kurie dirbs šioje kadencijoje: neeikvokite laiko reaguojant į jų intrigas, tik skaldančias visuomenę. Iškart koncentruokitės į veiklas. Lietuvos žmonės iš jūsų nori ne valstybei kenkiančių barnių, ne ginčų, bet konkrečių darbų. Kelkitės sau ambicingus tikslus ir vieningai jų siekite. Tą patį daro ir Kaunas.
Per ketverius metus su ligšioline Premjere darbo klausimais bendravome tik vieną kartą. Bandžiau rodyti iniciatyvą, bet atsakymas aiškus – buvau paskelbtas persona non grata ir visiškai ignoruojamas.
Jei palygintume iš valstybės gautas lėšas miesto projektams įgyvendinti, tai praeitoje kadencijoje jos sumažintos beveik dešimteriopai, kone iki minimumo. Tuo tarpu 2016–2020 metų Vyriausybė buvo skyrusi apie 45 milijonus eurų, o nueinančioji – vos 5 mln. Skirtumas – kaip diena ir naktis.
Kai kas sakys, kad aš vis apie tą patį... Bet imkim konkretų pavyzdį. Pačiame Kauno centre, šalia Laisvės alėjos, savivaldybės pastatuose daug metų veikia vadinama Raudonojo Kryžiaus ligoninė arba kitaip dar žinomas „traumpunktas“. Pastatų būklė – apverktina, sąlygos beveik antisanitarinės, betrūksta tik žiurkių kieme. Ir tai yra mūsų valstybės valdoma gydymo įstaiga.
Miestas šitas patalpas ligoninei suteikęs iki 2028 metų. Artėjo išsikraustymas, bet niekam iš mūsų šalies valdžios galvų paskutinius ketverius metus nerūpėjo, kur reikės tam traumpunktui dėtis.
Greitai supratom, kad kitaip nebus – iniciatyvos turim imtis patys. Tą ir padarėm. Kol visokio plauko politikieriai trypčiojo piketuodami, savivaldybė ligoninei pastatė naują, modernų korpusą Šilainiuose. Nuo projekto iki paskutinio varžtelio statybose – viskas padaryta vien tik pačių kauniečių lėšomis. Miestui kainavo 10,5 mln. eurų.
Medikai jau ruošiasi įkurtuvėms. Gydytojai ten jausis oriai, o pacientai gaus aukščiausios kokybės paslaugas.
Ir tai tėra vienas iš pavyzdžių, kaip miestas tvarko valstybės turtą: finansavome ugniagesių rūmų renovaciją, universitetų pastatų atnaujinimą ir daug kitų objektų. Vien šitiems darbams išleidome daugiau nei sulaukėme iš Vyriausybės mūsų miesto projektams. Šitaip dirba Kaunas. To linkime ir Lietuvai!
