Bet apie viską – iš pradžių.
Seimo pirmininkės bei dviejų jos pavaduotojų – Gedimino Kirkilo ir Petro Auštrevičiaus – kelionę į Ukrainą palaimino Seimo valdyba. Kitaip tariant, Valdyba komandiravo tokios sudėties delegaciją į Kijevą. Jei dar paprasčiau – Valdyba nusprendė, kad toks vizitas yra prasmingas bei reikalingas. Tam prieštaravo tik vienas Valdybos narys!
Čia tik priminsiu, jog Valdybą sudaro visų valdančiosios koalicijos frakcijų atstovai ir trys delegatai iš opozicinių frakcijų. Vadinasi, kelionei į Kijevą pritarė visos pagrindinės Seimo frakcijos. Maža to, opoziciniai liberalai delegavo savo atstovą – puikiai ES virtuvę pažįstantį Petrą Auštrevičių. Ne ką prasčiau ES reikalus išmano ir socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
Jie sutiko vykti kartu. Jei būtų manę, kad neverta, negalima, netinkama ar negražu – būtų atsisakę. Tačiau to nepadarė. Nes tikėjosi to paties, kaip ir Seimo pirmininkė – pakreipti įvykius kita linkme.
Skaitėte Keno Kesey „Skrydį virš gegutės lizdo“? O gal matėte pagal šį romaną pastatytą puikų Milošo Formano filmą su Jacku Nicholsonu? Ten nuskamba herojaus Randle'o Patricko McMurphy frazė, tarsi pagrindinis leitmotyvas: aš bent jau pabandžiau tai padaryti.
Seimo vadovė bei jos delegacija bent jau pabandė kažką padaryti ir padėti Ukrainai įšokti į nuvažiuojantį ES traukinį. Visi kiti nedarė nieko.
Tas pats – ir šiuo atveju. Seimo vadovė bei jos delegacija bent jau pabandė kažką padaryti ir padėti Ukrainai įšokti į nuvažiuojantį ES traukinį.
Visi kiti, kaip sakiau, nedarė nieko. Iš vienų rūmų atskriejo frazė, kad rūpinamasi santykiais su Vakarais. Iš tų rūmų, kurie neva turėtų rūpintis Rytais, – tyla. Iš trečių rūmų, kurių tiesioginė funkcija ir pareiga – imtis visko, kad sutartis būtų pasirašyta, sklinda tik greitakalbės apie „išlikusias viltis“, „gaunamus teigiamus signalus“ ir t. t.
Vien kalbomis toli nenueisime. Todėl ir reikėjo vykti į Ukrainą. Bandyti susitikti su aukščiausiais šios šalies pareigūnais, susėsti prie vieno stalo ir kalbėtis. Civilizuotai, argumentuotai, pagaliau žmogiškai. Bandyti perkalbėti.
Situacija sudėtinga, tad ne viskas pavyko. Tačiau Seimo pirmininkė vienintelė pabandė.
Beje, kai kurie politologai ir kiti etatiniai komentuotojai, šiandien kalbantys apie Seimo pirmininkės vizitą, kažkodėl nemini labai svarbaus fakto: Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Rybakas buvo informuotas apie L.Graužinienės vizitą, buvo sutarta, kad jis priims Seimo pirmininkę ir jos delegaciją. Viskas buvo padaryta ir suderinta. Kodėl susitikimas neįvyko, reikėtų paklausti jo paties. Mano žiniomis – dėl pirmininko V.Rybako sveikatos problemų.
Tad tai, kas įvyko – ne Seimo pirmininkės problema. Tai – jo rūpestis. Jis nesusitiko su ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės vienu iš vadovų, Ukraina prarado galimybę žengti nauju, europietišku keliu, o mes vis dar aiškinamės, kas ir už ką turi būti atsakingas.
Vydas Gedvilas yra Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, Darbo partijos frakcijos narys
