Vygaudas Ušackas: Ar 2016-aisiais Lietuva bus laimėtoja?

Prieš porą savaičių, besilankant sodyboje Utenos rajone, kaimynė Ina manęs klausė: „Vygaudai, kas gi su pasauliu darosi: karas Ukrainoje, tūkstančiai pabėgėlių iš Sirijos į Europą ir į Lietuvą plūsta, mūsiškiai nenustoja Vakaruosna važiuoti, o žiema taip ir neateina. Kad jų kur velnias, ar tik ne svieto pabaiga ateina?“
Vygaudas Ušackas
Vygaudas Ušackas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kitas tūlas lietuvis, sėkmingai verslus Rusijoje vystantis ir rusus taip pat gerai, kaip ir aš pažįstantis, per vieną prieškalėdinį vakarėlį patylomis šnibždėjo: „Tu ten, ambasadoriau, arčiau valdžios. Kai tik žinosi, kai puls, paskambink. Žmoną ir du vaikus iš Lietuvos Ispanijon gal dar spėsiu išsiųsti…“ Ir kaip po to nesakysi rusams, kad jų veiksmai Ukrainoje nekelia grėsmės lietuviams?

Šios ir ne tik, nuotaikos atspindi tikrus jausmus, su kuriais pasitinkame 2016-uosius. Tiksliau būtų sakyti, kad nueinantys 2015-ieji ryškiai ir skaudžiai pademonstravo kiekvienam lietuviui, jog gyvename globaliai susijusiame, ginčijamame ir sudėtingame pasaulyje. Uteniškiui, kaip ir skuodiškiui, darosi vis akvaizdžiau, kad ir gyvenant prie Baltijos jūros esame priklausomi ir veikiami tų procesų, kurie vyksta tūkstančius kilometrų nuo mūsų Tėvynės.

Skirtinguose pasaulio žemynuose esančių įvairių šalių priklausomybė yra nulemta ekonominių, migracinių saitų, energetinių išteklių diversifikacijos, o taip pat bendrų tarptautinio terorizmo grėsmių, klimato kaitos, resursų užtikrinimo problemų.

Karas Ukrainoje nusinešė virš 9000 žmonių gyvybių, apie 3 mln. buvo priversti palikti Rytų Ukrainą. Sirijoje, kuri draskoma tarptautinio terorizmo grupuočių bei B.Assado režimo, dėl konflikto žuvo daugiau nei 250000 žmonių, apie 4 mln. migravo į kaimynines šalis arba į Europą.

Artėjant intensyviam politiniam kalendoriui prieš Seimo rinkimus, turėtume diskutuoti bei skatinti, reikalauti politinių partijų, kandidatų į Seimo narius atsakyti į esminius klausimus.

2015 metais apie 900000 pabėgėlių kirto Viduržemio jūrą, ieškodami prieglobsčio Europoje. Brutalūs teroristiniai išpuoliai Paryžiuje nusinešė 130 žmonių gyvybes ir sužeidė šimtus nekaltų civilių, sudrebino visą Europą, kuri atsakė beprecedentiniu solidarumu su Prancūzija, sutelkiant ES bendrai kovai prieš tarptautinį terorizmą.

Kita vertus, nueinantys metai suteikė ir tam tikros vilties. Dar vasarį pasiekti Minsko susitarimai nuo rugsėjo pradžios įvedė paliaubas, sunkios technikos atitraukimą, vyksta konsultacijos dėl vietinių rinkimų Rytų Ukrainoje pagal Ukrainos įstatymus bei ESBO nuostatas.

Nors Minsko susitarimai nėra visiškai įgyvendinami, tačiau nebuvo ir dramatiškos konfrontacijos. ES sankcijos Rusijos atžvilgiu pratęstos dar 6 mėnesiams, susiejant tai su Minsko susitarimų visišku įgyvendinimu, t.y. ne tik vietos rinkimais pagal Ukrainos teisę, bet ir užtikrinant, kad Ukrainos pasieniečiai visiškai kontroliuotų rytinį pasienį su Rusija.

Gruodžio 18 dieną pirmą kartą JTO Saugumo Tarybos narės nuo konflikto pradžios sugebėjo priimti bendrą rezoliuciją dėl Sirijos, sutariant dėl „vidaus politinio proceso“: pradėti vidines atskirų Sirijos grupuočių politines derybas, kurių išvadoje per 6 mėnesius būtų įkurta laikinoji vyriausybė, o po 18 mėnesių surengti laisvus ir teisingus rinkimus, stebint JTO. Politinis procesas turėtų būti paremtas karinių veiksmų nutraukimu.

Dar liepą, po daugiau nei dešimt metų vyravusios įtampos ir sudėtingų derybų, kurias JTO ST narių ir Vokietijos vardu moderavo ir vedė ES diplomatijos vadovai, buvo pasiektas istorinis susitarimas su Iranu dėl Teherano branduolinės programos. Daugelis politikų ir apžvalgininkų tai pavadino istoriniu momentu, ga­lin­čiu pra­dė­ti naują tarp­tau­ti­nių san­ty­kių is­to­ri­jos sky­rių ir ro­dan­čiu, kad dip­lo­ma­ti­ja, koor­di­na­vi­mas ir bend­ra­dar­bia­vi­mas ga­li įveik­ti de­šimt­me­čius tvy­ro­ju­sią įtam­pą ir konf­ron­ta­ci­ją.

Lietuvos elektros energijos jungčių su Švedija ir Lenkija inauguracija, 2016-ais metais laukiamo pirmojo JAV suskystintųjų dujų eksporto laivo atvykimas į „Nepriklausomybės“ terminalą – reikšmingiausi Lietuvos energetikos politikos pasiekimai per pastaruosius 25 metus.

Na, o nueinančius metus vainikavo istoriniai susitarimai dėl klimato kaitos Paryžiuje, įpareigojant visas šalis tiek sumažinti CO2 ir kitus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, kad vidutinė temperatūra nepadidėtų daugiau, nei 2oC, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.

Tai reiškia, kad po 30 metų pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, nebebus deginamas joks iškastinis kuras: nafta, dujos, akmens anglis. Tai iš tiesų revoliucinio pobūdžio įsipareigojimai, kuriuos įgyvendinant iš esmės pasikeis energetinis potencialas, inovacinė, tyrimų ir ekonomikos plėtra. Jau dabar akivaizdu, kad šalių vyriausybės, Europos Komisija, bankai, investiciniai fondai skirs prioritetinį dėmesį žaliųjų technologijų tyrimams bei atsinaujinančios energetikos plėtrai.

Koks 2016-aisiais bus Lietuvos atsakas į tektoninius geopolitinius, geoekonominius, saugumo, migracijos ir klimato kaitos iššūkius?

Privalome mąstyti globaliai bei veikti lokaliai. O tai reiškia, kad artėjant intensyviam politiniam kalendoriui prieš Seimo rinkimus, turėtume diskutuoti bei skatinti, reikalauti politinių partijų, kandidatų į Seimo narius atsakyti į esminius klausimus, kurie lems, kaip Lietuva, veikdama lokaliai, atsakys į globalias grėsmes bei iššūkius, pasinaudos istorinėmis galimybėmis.

Kas bus siūloma daryti, stiprinant Lietuvos nacionalinį saugumą, užtikrinant BVP 2 proc. skyrimą krašto apsaugai? Kokių priemonių, įstatymų pakeitimų bus siūloma sukuriant palankiausią mokestinę, investicinę aplinką, atsisakant perteklinių reikalavimų talentams bei reikalingai darbo jėgai, o taip pat užsienio investicijoms pritraukti Lietuvoje?

Kada pagaliau priimsime lankstesnį darbo kodekso įstatymą, padėsiantį liberalizuoti darbo santykius ir sukurti Lietuvoje geriausias Europoje investavimo sąlygas? Kaip pasinaudosime istoriniais klimato kaitos susitarimais bei išmaniau ir aktyviau vystysime atsinaujinančią energetiką, pritrauksime kapitalą ir talentus šioms technologijoms kurti Lietuvoje?

Kaip stiprinsime saitus su lietuviais, gyvenančiais ES, JAV ir kitose šalyse: internetinis balsavimas, dviguba pilietybė. Kada? Kaip gerinsime švietimo ir aukštojo mokslo sistemą? Kaip vystysime bendruomeniškumą, atjautą, paramą bei puoselėsime toleranciją kitataučių atžvilgiu?

Kaip integruosime į visuomenę migrantus ir pabėgėlius, užtikrinant, kad jie laikytųsi Lietuvos įstatymų, gerbtų mūsų papročius ir tradicijas, kalbą ir kultūrą? Kaip prisidėsime prie NATO gebėjimų stiprinimo, vieningos ES užsienio ir saugumo politikos Ukrainos, Rusijos, Sirijos konflikto atžvilgiais bei kaip palaikysime ryšius su kaimynais?

Tik išsamiai išdiskutuoti ir teisingi atsakymai į šiuos klausimus nulems, ar Lietuva bus laimėtoja tarpusavio priklausomybės, geopolitinės priešpriešos ir unikalių galimybių sankirtoje.

Vygaudas Ušackas yra Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų