Šiandien laisvės ir demokratijos šalims, Lenkijai ir Lietuvai, mestas didžiausias iššūkis po Antrojo pasaulinio karo, mums, Europos Sąjungos ir NATO šalims, pavojai kyla čia ir už mūsų sienų.
Kai Rusijos nelegaliais veiksmais aneksuota dalis Ukrainos – Krymas, nuniokota ir destabilizuota jos Rytinė dalis, pakirsti pamatiniai Europos saugumo architektūros principai, pasitikėjimas.
Kuomet anksčiau išvien kovojome prieš terorizmo ištakas Afganistane, į pačią Europos Sąjungos šerdį prasiskverbusi terorizmo šmėkla privertė imtis ypatingų apsaugos priemonių, preventyvių ir antiteroristinių veiksmų mūsų pačių namuose.
Kai kurie „žaismingi“ politikai, horizonte regintys rinkiminės kampanijos finišą, populizmo ar tik jų aplinkai suvokiamų ketinimų vedini, drįsta kvestionuoti NATO. Aljansą, kuris per pastaruosius 60 metų atliko kertinį „Vakarų demokratijų“ gynybos vaidmenį.
Dalis Europos visuomenės, nusivylė europinėmis institucijomis, dvejoja dėl Europos projekto, atnešusio pusei milijardo beprecedenčius, istorinius pasiekimus – taiką, demokratiją ir gerbūvį. Pagaliau „Brexit“ smogė rimtą smūgį Europos Sąjungos sąrangai ir įvaizdžiui pasaulyje.
Tai laikas, raginantis prisiminti mūsų istorijoje įsišaknijusią pamoką, kai: „Lemtingiausiais istorijos momentais Lietuva galėjo pasiremti Lenkija, kaip ir Lenkijai ne kartą reikėjo Lietuvos paramos“.
Negalime nepripažinti unikalių galimybių, kurias suteikia globalus ekonomikos augimas, mobilumas ir technologinis progresas, laisva prekyba, atviros durys kelionių įspūdžiams, didesnės galimybės išbristi iš skurdo, gyventi ilgiau ir geriau. Tačiau dabar tenka konstatuoti egzistencinę krizę tiek Europos Sąjungoje, tiek ir jos kaimynystėje. Tai laikas, raginantis prisiminti mūsų istorijoje įsišaknijusią pamoką, kai: „Lemtingiausiais istorijos momentais Lietuva galėjo pasiremti Lenkija, kaip ir Lenkijai ne kartą reikėjo Lietuvos paramos“.
Tai, ką gali mūsų solidarumo jėga, iliustruota Žalgirio (Griunvaldo) mūšio epochoje. Tai, ką geba mūsų susitelkimas, politinė mintis ir atvirumas modernioms idėjoms, įrašyta pirmojoje rašytinėje Europoje – Gegužės 3-osios Konstitucijoje. Pagaliau mūsų visuomenės ištakos – tolerantiškos, daugiatautės ir multikultūrinės sąjungos – slypi Abiejų Tautų Respublikoje, kurią Popiežius Jonas Paulius II-asis yra palyginęs su šiomis idėjomis grįsta Europos Sąjungos vienybe.
Tačiau dar svarbiau, kad mūsų istoriniai praradimai niekad neužgniaužė laisvės ir teisingumo siekio. Lietuvių ir lenkų sukilimų mūšiuose 1831 m. ir 1863 m. gimė šūkis: „Už jūsų ir mūsų laisvę“, XX a. atgimęs remiant vieni kitų kovą už visų laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją.
Įsiminkime ir mums laisvės skonį dovanojusius žodžius „Už jūsų ir mūsų laisvę“, atremiant šiuolaikines saugumo grėsmes. Šiomis vertybėmis grįskime paramą mums artimos ir ypatingai svarbios šalies – Ukrainos politinius, ekonominius ir saugumo prioritetus jos sunkiame kelyje į euroatlantinę bendruomenę per modernizaciją, demokratiją ir įstatymo viršenybę.
Neužmirškime vadovautis savo sėkmės pavyzdžiais teikiant konkrečią paramą Rusijos ir Baltarusijos demokratams, pilietinės visuomenės, žmogaus teisių gynėjams. Išnaudodami unikalius ryšius ir vertybinį bendrumą, pagrįstą užsienio politikos principingumu bei ryškiu mūsų išeivijos indeliu, stiprinkime visapusišką bendradarbiavimą su JAV ir NATO buvimą regione.
Nepaisant visų mums tenkančių iššūkių, išlikime solidarūs su Europos Sąjungos nariais. Ypač tais, į kuriuos plūsta pabėgėliai nuo karo ir persekiojimo žiaurumų. Prisiminkime, kaip mūsų tautų karo pabėgėliams ir „dipukams“ padėjo europiečiai, amerikiečiai, australai ir kt. Lietuva ir Lenkija yra tos šalys, kurių santykių istorija gali suteikti impulsą Europos Sąjungos atsinaujinimui, stiprėjimui ir klestėjimui.
Šiais fundamentalių permainų bei sunkiai prognozuojamais laikais telydi mus didžio lenko ir didžio lietuvio Jerzy Giedroyco politinė išmintis, įžvalgos ir patarimai. Ieškodami tiesos ir vadovaudamiesi faktais, o ne iliuzijomis ar mitais, nugalėdami sentimentus ir tarpusavio nesutarimus, kurdami palankiausias sąlygas mūsų piliečių raiškai ir gerovei, nekartodami istorijos klaidų ir vadovaudamiesi ta gerąja Abiejų Tautų Respublikos solidarumo dvasia, Lietuva ir Lenkija gali ir turi sėkmingai naviguoti bei vesti kitus sudėtingame ir ginčijamame pasaulyje.
Dabar laikas, kai mūsų dvišalių santykių darna, paremta abipusiu supratimu, pagarba ir tolerancija, įgyja ypatingą reikšmę. Neturime teisės prieš laikmetį užmerkti akis.
Ambasadorius Vygaudas Ušackas yra „Jerzy Giedroyc Dialogo ir Bendradarbiavimo Forumo“ valdybos narys
