Indijoje sostinėje Naujajame Delyje ką tik pasibaigė svarbiausias pastarojo laikotarpio regiono ekonomikos ir geopolitikos forumas „The Raisina Dialogue-2018“. Į didžiausios demokratijos ir sparčiausiai besivystančios ekonomikos šalį rinkosi įtakingiausi pasaulio strategai ir investuotojai tarpusavyje tartis dėl besikeičiančios pasaulio tvarkos.
Buvau pirmasis lietuvis, kuriam suteikta garbė būti Indijos vyriausybės svečiu šioje konferencijoje. Tai kelia dvejopus jausmus. Lietuvos vyriausybė visgi privalo imtis iniciatyvos, kad tokiuose susitikimuose Lietuvą atstovautų bent keletas valstybės atstovų. Jame nebuvo nė vieno oficialaus mūsų valstybės atstovo.
Izraelio premjeras: „Silpni – neišgyvena!“
Įdomu, kad atidaryti forumą Indija pakvietė strateginį JAV partnerį – Izraelio premjerą Benjamin Netanyahu, kuris atvyko su aiškia žinia nedidelėms ir ekonominės gerovės siekiančioms valstybėms.
Tokioms šalims kaip Lietuva. Anot jo, mums reikalingi motyvuoti ir gerai paruošti kariai, moderni karinė technika bei super gera žvalgyba. Tačiau visa tai brangu ir nenuveikiama per vieną naktį. Todėl dar svarbesnę vietą užima konkurencinga ekonomika, kurią įmanoma pasiekti tik per aukšto lygio švietimą, mokslą, naujas technologijas. Mažesnius mokesčius ir mažesnę biurokratiją. „Nebent biurokratija tokia efektyvi, kaip Izraelio“, – juokavo Netanyahu.
Izraelio vyriausybės vadovas savo pavyzdžiu iliustruoja, kokią galią turi nepajudinami aljansai su sąjungininkais. Vos per 8 mėnesius jis aplankė ir stiprino dvišalius ryšius net su 18-ka valstybių: nuo Pietų Afrikos iki Australijos, JAV, Europos, Lotynų Amerikos ir Indijos. Izraelio pavyzdys ir žinia mums, Lietuvai, daugiau negu akivaizdi. Tad turėtume savęs paklausti: ar pakankamai garsiai beldžiamės į šių šalių duris?
Valdant griaunančias permainas
Visas pasaulis – nuo 1,3 mlrd. gyventojų turinčios Indijos iki 2,8 mln. Lietuvos – purtomas intensyviausių per pastarąjį dešimtmetį vykstančių permainų politikoje ir ekonomikoje. Forume dalyvaujantys aukščiausi valstybių vadovai ir ekspertai ieško būdu ne tik kaip atsilaikyti, bet ir šiuo permainų laikotarpiu sustiprėti.
Indijos Užsienio reikalų sekretorius S.Jainshankar išskyrė keturias jėgas, griaunančias nusistovėjusią pasaulio tvarką. Pirmoji – Kinijos „Šilko kelio iniciatyva“, kai ne rinkos priemonėmis, o valstybės pinigais stengiamasi įsigyti kitų šalių strateginius objektus: kelius, uostus, perdirbimo įmones. Tokiu būdu Kinija dramatiškai sparčiai plečia savo ekonominę ir politinę įtaką nuo Bangladešo iki Vidurio Europos.
Antroji – prezidento D.Trump politika, keičianti nusistovėjusias tradicijas ir sąjungas, tarsi „atsitraukianti“ nuo pasaulio reikalų. Trečioji – terorizmas, Indijoje pripažįstamas grėsmingiausiu veiksniu, kuriam tarptautinė bendruomenė skiria nepakankamai dėmesio. Ir, pagaliau, ketvirtoji jėga – atsitraukimas nuo laisvos rinkos bei laisvos prekybos principų, kurių vis dažniau nebepaiso didžiausios pasaulio ekonomikos – Kinija ir JAV.
Buvo prisiminta JAV Gynybos sekretoriaus gen. James Mattis išsakyta žinutė 2017-ųjų spalį: „Globaliame pasaulyje yra daug žiedų ir kelių, todėl nei viena valstybė neturi teisės diktuoti „vieno žiedo ir vieno kelio“.
Australijos gynybos pramonės ministras Christopher Pyne jam tarsi antrino pabrėždamas, kad tarptautiniai infrastruktūriniai projektai, tokie kaip Kinijos Šilko kelias, turi remtis skaidriomis viešųjų pirkimų taisyklėmis ir lygia konkurencija, o ne specifinėmis finansavimo schemomis, verčiančiomis kitas valstybes tapti priklausomomis nuo Kinijos.
Tačiau, papildžiau, tokie požymiai ypač ryškūs teritorija didžiausioje pasaulio valstybėje – Rusijoje, su kuria Europos Sąjunga turi daugiausiai ginčų dėl nepagrįstai įvestų sankcijų ir barjerų. Verta pažymėti, kad dėl stiprių istorinių ryšių iš Indijos pareigūnų lūpų nenuskambėjo joks vertinimas Rusijos atžvilgiu dėl šios agresijos Ukrainoje ir nelegalios Krymo aneksijos.
Mano inicijuotuose neoficialiuose dvišaliuose susitikimuose su Indijos vyriausybės pareigūnais, Rusijos veiksmai nebuvo įvertinti kaip pažeidžiantys tarptautinę teisės viršenybę. Tik naujosios kartos Indijos ekspertai kritiškai atsiliepė apie Indijos oficiozų sureikšmintą Kinijos grėsmę ir perdėtai lojaliai vertinamus ryšius su Rusija.
JAV niekur neatsitraukia
Į išsakytus nuogąstavimus dėl JAV atsitraukimo atkirto JAV Prezidento padėjėja Nadia Schadlow, kūrusi JAV Saugumo Strategiją. Ji pažymėjo, kad D.Trumpo administracija įsipareigojo žymiai aktyviau ginti JAV ir sąjungininkų interesus nuo Europos iki Azijos. Ir tai pagrindė Indijai svarbaus Afganistano pavyzdžiu, kai D.Trumpas padidino karių skaičių ir nenumatė jų išvedimo datos, kol Afganistane nebus pakankama stabilumo ir susitaikymo.
Baltųjų rūmų pareigūnę papildė legendinis karvedys buvęs CIA direktorius David Petraeus. Jo nuomone, D.Trumpo administracija daro pamokas iš praeities. Pripažindamas, kad musulmoniškame pasaulyje į valdžios nekontroliuojamas teritorijas kėsinasi islamiški ekstremistai, Siriją pavadino – ekstremizmo Černobyliu. Taip pat generolas patikino, kad JAV prisiima lyderystę tarptautinėje kovoje prieš ekstremizmą ir fanatizmą. Tačiau tam būtini sąjungininkai. Musulmoniškos šalys, pavyzdžiui Jungtiniai Emyratai, galėtų aktyviau įsijungti informacinėje kovoje prieš musulmonų „smegenų plovimą“.
Be to, pažymėjo jis, JAV stiprina aljansą su Pietų Korėja ir Japonija, atsakant į Šiaurės Korėjos branduolinį šantažą. Lygia greta JAV, atsakydama į Rusijos agresiją, didina karių buvimą ir paramą Lenkijai ir Baltijos valstybėms. Todėl apie JAV veiksmus ir strategiją, pasak jo, nereikėtų spręsti iš tik iš JAV prezidento „Twitter“ žinučių. Tą patį kartojo daugelis aukštų JAV pareigūnų.
Trys pamokos Lietuvai
Žymiausioje Indijos užsienio politikos konferencijoje dalyvavo per 250 užsienio šalių atstovų: nuo prezidentų iki apžvalgininkų ar nepriklausomų ekspertų. Tokio lygio formate sprendžiami pasaulio reikalai. Lietuvos valstybei privalu rimtai susirūpinti: belstis reikia ne tik į Davoso forumo duris, bet ir siųsti savo pasiuntinius į Indiją, JAV, Kiniją ir kitose šalyse rengiamus susitikimus, kur sprendžiama pasaulio tvarka. Visur, kur turime progą pristatyti Lietuvos interesus ir poziciją bei geriau suprasti vykstančius pokyčius.
„Silpni neišgyvena“. Norint stiprios gynybos, reikia atviros ir konkurencingos ekonomikos, aukšto lygio švietimo ir aukštojo mokslo. Norime sugrąžinti savo piliečius, kad Lietuva ir vėl būtų – 3 milijonai. Todėl šalies Vyriausybė turėtų ruošti ne tik demografijos strategiją, bet ir nedelsiant imtis drąsių ekonominių ir teisinių permainų. Tikslas – ne tik išlaikyti piliečius Lietuvoje, bet ir tapti talentų traukos centru tarptautiniu mastu.
Būtina aktyviau išnaudoti ir plėtoti ryšius su kitomis pasaulio politikos ir ekonomikos galiomis. Įdomu stebėti, kai „Raisina Dialogue-2018“ buvo atkartota dar 2007 metais dabartinio Japonijos premjero Shinzo Abe pasiūlyta idėja dėl koalicijos Azijoje, galinčios tapti atsvara Kinijai. Ją sudarytų Indijos – Ramiojo vandenyno kvartetas: Australija, Indija, Japonija ir JAV. Tai įrodo, kad tokiose forumuose išsakytos idėjos bręsta ir virsta realybe.
Neseniai įvykęs, tačiau viešumoje beveik nepastebėtas, ir jokių konkrečių rezultatų nepasiekęs trečiosios Pasaulio ekonomikos – Japonijos premjero Shinzo Abe vizitas Lietuvoje, drįsčiau teigti, yra pavyzdys, kaip neturėtų būti priimami Pasaulio lyderių vizitai. Tikėkimės, kad pamokas darysime greit ir šiandien.
Vygaudas Ušackas yra Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos institututo vadovas, buvęs užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje.
