Bėda ta, kad stojančiųjų į IT skaičius auga tik labai nežymiai, todėl verta dar kartą atkreipti dėmesį į šią specialybę ir papasakoti, kodėl šias studijas galima rinktis netgi nebūnant „tiksliuku“.
Pasiūla nepasiveja paklausos
Nors IT specialistus rengiančios studijų programos pasirenkamos vis dažniau, statistika vis dar iškalbinga: valstybės finansuojamų vietų skaičius 2016 m. šiai studijų krypčiai buvo padidintas 50 proc., tačiau bendras priimtųjų skaičius augo tik 6 proc. Šiais metais į valstybės finansuojamas vietas universitetuose studijuoti, pavyzdžiui, programų sistemų priimta 480 studentų. Tai – netgi šiek tiek mažiau nei pernai. Kita vertus, įstojusiųjų į tokią pat programą kolegijose padaugėjo maždaug trečdaliu.
Palyginus su rinkos paklausa, šie skaičiai yra labai maži. IT specialistai – vieni paklausiausių darbo rinkoje: specializuoti karjeros portalai talpina bent po 200 skelbimų apie šios srities darbuotojų paieškas visuose Lietuvos miestuose. Jiems siūlomas dinamiškas darbas, tolesnės tobulėjimo galimybės ir, žinoma, patrauklus, kvalifikaciją atitinkantis, atlygis.
Mitais apipintas specialisto portretas
Iki šiol net ir patyrę IT specialistai sulaukia draugų ar pažįstamų prašymų „perinstaliuoti kompiuterį“ (ne operacinę sistemą, o kompiuterį), sukurti „kokį nors puslapį“, pažiūrėti, „nulaužti“ bandomąją versiją, patikrinti, kodėl nustojo veikti viena ar kita programa. „Aityšnikai“ dar ir dabar stereotipizuojami: uždari, netvarkingi, nepakeliantys akių nuo kompiuterio ir nematantys šio pasaulio šviesos. Galbūt dėl to būsimų IT specialistų skaičius taip smarkiai atsilieka nuo rinkos poreikio?
Tačiau šiandien IT specialistui itin svarbus universalumas ir plati pasaulėžiūra – jis turi išmanyti ne tik techninę darbo dalį, bet ir būti įsigilinęs į verslo, kuriame dirba, subtilybes. Gilias ir įvairialypes įžvalgas į šiuolaikinių klientų poreikius orientuotam verslui gali pasiūlyti tik tie, kurie pasižymi platesniu požiūriu. Nagrinėjant situaciją darbo rinkoje matyti, kad tokių darbuotojų verslui reikės dar daug ir dar ilgai. Svarbu paminėti ir tai, kad poreikis globalus: „teisingų“ IT specialistų pasiūla yra mažesnė už paklausą visoje Vidurio ir Vakarų Europoje.
Be to, šios profesijos atstovų darbo rezultatais naudojasi daugybė žmonių – IT profesionalai šiandien ir rytoj turi galimybę keisti vartotojų įpročius, palengvinti buitį, pagerinti sveikatą. Tarkime, kalbant apie finansų sektorių, dėl IT plėtros bus galima neišėjus iš namų nusipirkti nekilnojamąjį turtą, investuoti, atsisakyti grynųjų pinigų, o asmeninius finansus tvarkys automatizuoti finansų patarėjai.
Anksčiau siaura sritis, dabar kasdienybė
Be to, jau daugiau nei 20 metų pastebimas reiškinys, kad IT specialybės, šiandien atrodančios kaip itin inovatyvios ir nišinės, po dvejų ar trejų metų tampa įprastos ar bent jau labai pageidautinos. Pavyzdys: „JavaScript“ programuotojai – prieš kelerius metus tai buvo labai specifinė programavimo kalba, naudojama kaip pagalbinė kuriant programų sistemas, dažniausiai – interneto svetaines. Tačiau dabar „JavaScript“ programuotojas – atskira specialybė, o ją išmanančių trūksta.
Tokia pat situacija ir su informatikos ar programų sistemų specialybėmis – prieš 10 ar 15 metų jos buvo itin nišinės. Tačiau dabar jas baigę absolventai dirba įvairiose, labai plataus spektro pozicijose. Todėl sakau drąsiai: jei dvejojate, ar rinktis tradicinę studijų programą (tokią kaip ekonomika ar teisė), ar IT kryptį, siūlau rinktis pastarąją. Tai – tokia sritis, kur tikrai ne visos pozicijos, kurios bus reikalingos už 5 ar 10 metų, egzistuoja dabar.
Plačios karjeros galimybės
IT specialistas – labai plati sąvoka, apimanti daugybę specialybių: programuotojai, analitikai, palaikymo, kokybės užtikrinimo specialistai, komandų ir procesų vadovai, serverių, tinklų, duomenų bazių administratoriai ir pan. Priklausomai nuo specializacijos, darbuotojo vaidmuo organizacijoje yra vis kitoks, tačiau visuomet labai svarbus.
Tiesa, populiarėjant startuoliškai atmosferai, darbuotojai vis dažniau turi išmanyti ne vieną konkretų ir siaurą darbą, bet tam tikrą sritį. Įprasta, kad, pavyzdžiui, programuotojas ir atlieka analizę, ir testuoja, ir prižiūri serverį, kai jo kolegos to padaryti negali.
Tai reiškia, kad IT specialisto karjera gali būti tiek vertikali, tiek ir horizontali. Pirmuoju atveju iš specialisto ilgainiui tampama vadovu. Antruoju – įgūdžius tobulinantis jaunesnysis specialistas kyla karjeros ir pareigų laiptais. Dar vienas galimas variantas – specialybių keitimas, kuomet turimi įgūdžiai leidžia būti universaliam ir programuoti bent keliomis kalbomis.
Svarbiausia išmokti lankstumo
Įdomu tai, kad tarp gerų IT specialistų daug tokių, kurie mokykloje nelaikė savęs „tiksliukais“, bet dabar lipa karjeros laiptais būtent šioje srityje. Taip yra todėl, kad joje – daug specialybių, kurioms reikalingi vadinamieji „minkštieji“ įgūdžiai. Tiesa, technologijos mokslų studijose, tokiose kaip „Programų sistemos“ ar „Informacinės technologijos“, tiksliųjų mokslų gausu – tenka studijuoti ir matematiką, ir matematinę logiką, ir algoritmų teorijas.
Tačiau svarbiausia nesusikurti lūkesčių, kad universitetas išmokys programuoti tam tikra programavimo kalba, kad įdiegs kitą siaurą ir konkrečią specializaciją. Svarbiausia – tiek IT, tiek bet kurios kitos specialybės studentai turi išmokti mokytis. Nesvarbu, ar išmoksite vieną programavimo kalbą, ar tris. Svarbu, kaip gerai išmoksite mokytis naujas.
Laikai, kai daugelis programuotojų išmanydavo tik vieną konkrečią sritį, jau praėjo. Nors tokie ekspertai vertinami, didžiąją rinkos dalį užima universalūs specialistai – tokie, kuriems nesunku prisitaikyti nuolat kintančiame ir į priekį judančiame IT pasaulyje.
Vytautas Ašeris yra „Danske Bank“ MobileLife.lt padalinio vadovas.
