Valdžia puolė skelbti ekstremalią padėtį, skaičiuoti nuostolius ir krapštyti pinigines – iš ko gi reikės juos kompensuoti. Dėl lėšų skyrimo patirtiems nuostoliams kompensuoti Vyriausybė net kreipėsi į Europos Komisiją.
Lietuvoje ekstremalioji padėtis paskelbta 22 savivaldybėse, tačiau žuvusių pasėlių plotus, pagal atskiras pasėlių rūšis, vis dar skaičiuoja. Spalio 1 d. duomenimis, šalyje buvo apie 140 tūkst. ha laukų, kuriuose nenuimtas derlius. Lapkričio 1 d.bus paskelbti tikslesni duomenys. Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad nuostoliai bus apie 40 milijonų, o Žemės ūkio rūmai – net iki 200 milijonų. Tuo tarpu ministras Bronius Markauskas pareiškė, kad rimtesnės valstybės pagalbos „nespėjusiems nuimti derliaus prižadėti negalime. Rizikos valdymas yra ir pačių ūkininkų reikalas“.
Kompensacijų dėl patirtų nuostolių sulauks ne visi – teisę į valstybės ir (ar) europinę paramą įgis tik žemės ūkio veiklos subjektai, šiais metais negavę 30 proc. ir daugiau pajamų, lyginant su 2014, 2015 ir 2016 metų vidutinėmis pajamomis, tenkančiomis žuvusių pasėlių plotui. Še tau, boba, Devintinės.
Mano nuomone, ūkiškai žiūrint, tokias problemas reikia spręsti ne kompensacijomis, bet normalia, efektyvia melioracija. Normaliai sutvarkyti laukus, kad jie neskęstų. Tai yra įmanoma.
Pažiūrėkime, ką prieš rinkimus žadėjo dabartiniai valdantieji.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 m. LR Seimo rinkimų programoje rašoma: „Didelį dėmesį skirsime dirvožemio kokybės gerinimo priemonėms. Melioracija, kalkinimas kitos aukštos dirvožemio kokybės palaikymo priemonės susilauks nuolatinio valstybės dėmesio bei paramos“. Ar susilaukė? Ne.
Viena iš numatomų Vyriausybės veiklos sričių yra susijusi su ūkininkavimo rizikos valdymu. Tarp svarbiausių darbų numatoma suformuoti žemės ūkio rinkos stebėjimo ir analizės sistemą, kuri informuotų gamintojus ir perdirbėjus apie galinčius kilti sunkumus. Žemės ūkio gamybos rizikai mažinti ketinama skatinti kurti privačius sektorinius žemės ūkio rizikos draudimo fondus, kurie garantuotų draudimą nuo gamtinių veiksnių. Ar paskatino? Ar susikūrė? Ne.
Žemės ūkio ministru tapęs Bronius Markauskas pareiškė, kad melioracijos klausimams spręsti bus įkurtas specialus fondas. Tuomet ministras kalbėjo, kad valstybinių melioracijos ir hidrotechnikos statinių remonto problemas padėtų spręsti specialios programos (fondo) melioracijai sudarymas iš žemės savininkų ir valstybės institucijų įnašų. Į šį fondą galėtų patekti ir dalis aplinkosaugos bei kitų programų lėšų. Neišvengiamai teks keisti ir Melioracijos įstatymą, sakė jis. Ar fondas jau įkurtas? Ar numatytos tam lėšos 2018 metų biudžete? Ne.
Pažadai, pažadai... O situacija nesikeičia. Melioracijos statiniai ir sistemos mūsų žemės ūkiui tarnauja jau vidutiniškai puse amžiaus, nuo kolūkių laikų. Jų eksploatacinis laikotarpis daug kur išseko. Dėl lėto melioracinių sistemų remonto naudmenų būklė kasmet prastėja. Šiuo metu valstybei priklauso daugiau kaip 50 000 km melioracijos griovių, kurių nusidėvėjimas jau siekia per 80 proc. Dar virš 72 000 km drenažo rinktuvų nusidėvėjimas yra daugiau kaip 60 proc. Skaičiuojama, kad blogos būklės yra virš 220 tūkst. ha melioruotų žemių.
Kompensacijas ūkininkams užlietų naudmenų kažkokias šiemet sukrapštysime. O kas bus kitąmet? Dar kitąmet? Juk pagrindinė melioracijos sistemų nusidėvėjimo ir jų spartaus būklės prastėjimo priežastis yra ne įstatymų trūkumas, bet finansavimo melioracijos sistemų remontui ir atnaujinimui stoka. Investuojame į trinkeles, pramoginius-kultūrinius objektus, bet savo žeme maitintoja visai nesirūpiname. Tai yra neūkiška.
O valstiečių-žaliųjų sąjungos atstovams laikas jau būtų prisiminti savo rinkiminius pažadus ir padaryti tai, kas buvo pažadėta žemės ūkiui.
Vytautas Kamblevičius yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ parlamentinės frakcijos narys.
