Decentralizuoti finansai
Kriptovaliutų sferoje decentralizuoti finansai (angl. Decentralized Finance) apima išmaniuosius kontraktus (angl. smart contracts), kurie leidžia atlikti įvairias finansines operacijas, pavyzdžiui – valiutų keitimo ar skolinimosi.
DeFi atsiradimą nulėmė tokių protokolų kaip Ethereum, kurie palaiko išmaniuosius kontraktus bei leidžia ne tik disponuoti viena konkrečia protokolo kriptovaliuta, bet ir kurti įvairius žetonus, atsiradimas ir išpopuliarėjimas. Būtent Ethereum yra vienas pagrindinių protokolų, kuriame veikia DeFi projektai. Pastaruoju metu tai lėmė ir eterio, kaip pagrindinės protokolo kriptovaliutos, reikalingos transakcijų mokesčiams sumokėti, kainos augimą.
DeFi – tarsi sekantis žingsnis kriptovaliutų evoliucijoje, kuri buvo įkvėpta bitkoino ir kitų kriptovaliutų, skirtų atlikti mokėjimus. Jei anksčiau buvo palaikoma tik viena kriptovaliuta, o operacijų programavimo galimybės buvo labai ribotos arba jų išvis nebuvo, DeFi atsiradimas padėjo tai išspręsti.
Decentralizuotos keityklos yra populiariausias ir žinomiausias DeFi projektų tipas.
Decentralizuotos keityklos ir kitos inovacijos
Decentralizuotos keityklos yra populiariausias ir žinomiausias DeFi projektų tipas. Jos leidžia prekiauti skirtingomis kriptovaliutomis tiesiogiai pačioje blokų grandinėje, jų nepersivedant į keityklas. Ateityje tai lems sumažėjusį įprastų kriptovaliutų keityklų poreikį, o tuo pačiu sustiprins ir esminę kriptovaliutų savybę – nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių.
Be keityklų taip pat atsiranda ir žetonų, kurie yra dengti kitomis kriptovaliutomis, kaip bitkoinas. Tokiu būdu skirtingos blokų grandinės yra tarsi apjungiamos. Būtų galima sakyti, kad tai tam tikras kriptovaliutų pasaulio atitikmuo kai kurioms išvestinėms finansų priemonėms. Tai atveria nemažai naujų galimybių tolimesnėms inovacijoms.
DeFi atsiradimas atvėrė ir kitą naują sritį – skolinimąsi be tarpininkų.
Egzistuoja ir decentralizuotų stabilių kriptovaliutų (angl. stablecoins) kaip DAI, kurios „pamėgdžioja“ tradicinių valiutų kainą ir lygiai taip pat yra aktyviai naudojamos DeFi projektuose.
Skolinimasis be tarpininkų
DeFi atsiradimas atvėrė ir kitą naują sritį – skolinimąsi be tarpininkų. Jis vyksta, kai į išmanųjį kontraktą išsiuntus užstatą viena kriptovaliuta, paskolą galima gauti kita norima kriptovaliuta. Taip pat galima gauti palūkanas už kontraktui patikėtą kriptovaliutą.
Šis modelis tam tikra prasme kėsinasi ir į pagrindinę bankų veiklą – turto perskolinimą. Nors sprendimas dar nėra tobulas, bet jis jau parodė, kad panaudojant blokų grandinės technologiją, įmanoma teikti paskolas, išvengiant bet kokių trečiųjų šalių, kaip notarai ar hipoteka, dalyvavimo. Tuo pačiu šis sprendimas leidžia neprisiminti jokių papildomų rizikų, išskyrus galimus užstato vertės pokyčius.
Sprendimai dar netobuli
Tačiau šios inovacijos nėra be trūkumų.
Pirmiausia, sparčiai populiarėjant DeFi paslaugoms, naudojimasis jomis tapo labai brangus. Pavyzdžiui, transakcijos mokestis vienai keitimo operacijai decentralizuotoje keitykloje piko metu gali kainuoti net 300 JAV dolerių. Tuo tarpu tokia pat operacija tradicinėje kriptovaliutų keitykloje kainuotų vos keletą centų.
Antra, kadangi kriptovaliutų keitimo operacijos nėra įvykdomos iškarto, kiti asmenys, matydami būsimas operacijas blokų grandinėje, gali sumokėti didesnį transakcijos mokestį. Tai daroma tam, kad tokia pat keitimo operacija būtų įvykdyta anksčiau, tuo pasilepenant, nes pirminė operacija bus įvykdyta palankesniu kursu. Prasidėjus COVID pandemijai panašiu principu veikė kai kurie spekuliantai. Pigiai prisipirkę vienkartinių kaukių, vėliau jas bandė pardavinėti keleriopai aukštesne kaina, kadangi žinojo, jog kaukių paklausa žaibiškai šoks į viršų.
Trečia, pasikeitus kriptovaliutų kainoms, decentralizuotoje keitykloje saugomų kriptovaliutų bendra vertė gali būti mažesnė nei tada, kai kriptovaliutos saugomos vartotojo piniginėje. Taip gali atsitikti todėl, kad prekyba kriptovaliutomis vyksta poromis, o kaina nustatoma pagal jų santykį, esantį keitykloje. Tad vienai kriptovaliutai pabrangus labiau, jos kiekis sumažėtų, dėl to vartotojas jos turėtų mažiau.
Laukia ne tik finansų, bet ir kitų sričių decentralizavimas
Šis DeFi atsiradimo etapas yra tik pirmas žingsnis link tikrai decentralizuoto interneto arba tikros debesų kompiuterijos. Tai reiškia, kad informacija bus saugoma nebe centralizuotuose duomenų centruose ar serveriuose, kaip tai vyksta dabar, bet kiekvieno iš mūsų išmaniuosiuose įrenginiuose, prijungtuose prie interneto.
Žinoma, jeigu tai ir įvyks, tai taps realybe tik po kelių dešimtmečių. Mat, tam reikia ne tik daug spartesnio interneto ryšio, nei turime šiandien, bet ir daug didesnės atminties pačiuose įrenginiuose.
Iki šie tolimi pokyčiai taps tikrove, matysime vis daugiau pavienių DeFi projektų. Ypač tokių, kuriems aktualūs mokėjimai. Pavyzdžiui, kompiuteriniuose žaidimuose vykdomos piniginės operacijos turi didelį potencialą greitai tapti decentralizuotomis ir veikiančiomis tik išmaniųjų kontraktų pagrindu.
