Dėtos visos pastangos tobulinant įstatyminę bazę: teisė žurnalistams gauti duomenis iš registrų centro, apsauga nuo persekiojimo už kritiką, praplėsta viešojo asmens sąvoka.
Būtent šie pokyčiai pakėlė Lietuvą 180 šalių kontekste į 7 vietą.
Tačiau nėra reikalo pasiduoti ar nusiminti. Dirbame toliau.
-
D.Radzevičius: ES Žiniasklaidos laisvės aktas padėtų Lietuvoje kovoti su didelių verslų įtaka vietos žiniasklaidai
-
Europos Parlamentas priėmė ES žiniasklaidos laisvės įstatymą
-
Monika Gimbutaitė: LRT, žiniasklaidos laisvės indeksas ir kiti reitingai
-
Siūloma įteisinti sąvoką „pranešimas žiniasklaidai“ ir išplėsti „rėmimo“ formuluotę
Šiandien Seimo salėje buvo pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pasiūlymas dėl sąvokų atitinkančių skaitmeninės rinkos tendencijas, tokių kaip: „reklama“ arba „rėmimas“ ir „pranešimas žiniasklaidai“.
Reikia praplėsti sąvoką „rėmimas“, kad pastaroji apimtų ne tik radijų ir televizijų, bet ir internetinės žiniasklaidos skelbiamą turinį ir būtų galima teisiškai teisingai žymėti interneto žiniasklaidoje skelbiamą rinkodaros turinį.
Kitas komunikacijos žanras – pranešimas žiniasklaidai, iki šiol nėra reglamentuotas.
Todėl siūloma papildyti Visuomenės informavimo įstatymą į jį įtraukiant naują sąvoką – „pranešimas žiniasklaidai“ ir naujienas, įvykius, veiklas ar kitą visuomenei svarbią informaciją turės būti įvardijama, kaip „pranešimas žiniasklaidai“.
Kodėl reikia šių pakitimų?
Ne tik dėl suvienodinto turinio žymėjimo visose naujienų portalų platformose.
Šie pakitimai reikalingi norinti įnešti daugiau aiškumo rinkoje tiek skaitytojams, tiek teisininkams, nes dažnai redakcijos yra skundžiamos vartotojų teisėms dėl pranešimų žiniasklaidai publikavimo, esą tai paslėpta reklama.
Taip pat tai suteiks kur kas daugiau aiškumo ne tik interneto žiniasklaidos bendruomenei, bet ir skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams, kurie naujienas seka Lietuvos naujienų portaluose ir jie galės aiškiai atskirti, kuris turinys yra redakcinis, o kuris – ne.
Būtent todėl būtina ne tik peržiūrėti dabartinį teisinį reguliavimą, bet ir jį atnaujinti.
Tikiuosi, kad žingsnis po žingsnio ir ypatingas dėmesys stiprinant žiniasklaidos laisvę padės atkurti Lietuvos poziciją tarptautiniame indekse.
Svarbu suvokti, kad laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra demokratinės visuomenės pamatas.
Teisingas ir skaidrus informacijos pateikimas ne tik didina pasitikėjimą žiniasklaida, bet ir užtikrina visuomenės teisę į objektyvią informaciją.
Todėl šie įstatyminiai pokyčiai yra būtini siekiant išlaikyti ir stiprinti žiniasklaidos vaidmenį demokratiniame procese.
