Biokuras – strateginė žaliava
Biokuro svarba Lietuvai – akivaizdi. Šiai dienai maždaug 70 proc. Lietuvai reikalingos šilumos yra pagaminama būtent iš šios kuro rūšies. Perėjimas prie biokuro, sumažėjęs gamtinių dujų šildymui naudojimas, gamintojų konkurencija, lėmė tai, kad nuo 2012-ųjų šilumos kainos visoje Lietuvoje sumažėjo bent 25 proc.
Biokuras šilumos rinkai leido ne tik mažinti kainas, bet atvėrė ir kelius investicijoms, naujų darbo vietų kūrimui, užtikrino, kad didelė dalis lėšų liktų Lietuvoje, o ne pildytų Rusijos dujų gigantės „Gazprom“ kišenes. Ši Lietuvai strateginė žaliava prisideda prie dujų importo mažinimo ir aplinkosaugos tikslų, kadangi į orą patenka mažiau anglies dvideginio (CO2).
Biokuro svarba pabrėžta ir neseniai patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Joje numatyta iki 2030 metų pasiekti, kad 90 proc. šilumos būtų pagaminama iš atsinaujinančių išteklių. Akivaizdu, kad siekiant šių tikslų prireiks daugiau biokuro.
Vis dėlto, pastaruoju metu kylančios malkinės medienos kainos, jos trūkumas rinkoje, pabrangino ir biokurą, o tai gresia didesnėmis šildymo sąskaitomis šaltuoju metų laiku.
Ministerija žada daugiau biokuro
Valstybinės miškų urėdijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį medienos kaina vidutiniškai augo apie 25 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2017-aisiais. Atitinkamai, apie 22 proc., pirmąjį 2018 m. pusmetį pakilo ir biokuro kaina. „Baltpool“ biržos duomenis, biokuro kaina pirmąjį pusmetį pakilo nuo 138 iki 168 eurų už toną naftos ekvivalento.
Manytina, kad viena iš kainų augimo priežasčių gali būti nepakankama malkinės medienos pasiūla rinkoje. Per penkis pirmuosius šių metų mėnesius medienos ir kirtimo liekanų, iš kurių gaminamas biokuras, pasiūla krito 15 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2017-aisiais.
Vyriausybė, atsižvelgusi į Miškų ūkio konsultacinės tarybos siūlymus, patvirtino didesnę miškų kirtimo normą penkeriems metams, o Aplinkos ministerija itin aiškiai pažymėjo, jog ji didinama būtent tam, kad būtų pagaminta daugiau biokuro.
Svarbu, kad Aplinkos ministerija laikytųsi viešai išsakytos pozicijos ir prisidėtų prie biokuro pasiūlos didinimo bei kainų stabilizavimo. Tačiau svarbu paminėti, kad joks miškas nėra kertamas vien biokuro pasiūlai didinti, tad ir šios žaliavos kainų mažėjimui priimto sprendimo įtaka bus nepakankama. Dėmesį verta atkreipti ir į kitas galimybes.
Galimybė – kirtimo liekanos
Viena iš tokių galimybių – miško kirtimo liekanos. Tai – medžių viršūnės, šakos, žievė, kita prekybai netinkama mediena.
Kasmet nuo 2015 metų biokuro gamybai panaudojama iki 300 tūkst. kubinių metrų šios žaliavos. Tačiau šias apimtis galima būtų mažų mažiausiai padvigubinti. Remiantis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos specialistų dar 2008 m. atliktais skaičiavimais, bendras kirtimo liekanų tūris visose šalies urėdijose, kurį būtų galima panaudoti nedarant žalos gamtai, galėtų siekti iki 780 tūkst. kubinių metrų kasmet.
Susiklosčiusią situaciją galima būtų spręsti, jei Aplinkos ministerija įpareigotų Valstybinę miškų urėdiją surinkti daugiau miško kirtimo liekanų ir parduoti šią žaliavą biokuro gamintojams arba pavestų pačiai urėdijai ruošti iš miško kirtimo liekanų biokurą ir juo intensyviau prekiauti biržoje.
Tai leistų padidinti biokuro pasiūlą, sustiprintų konkurenciją ir sumažintų arba bent jau stabilizuotų augančias kainas. Valstybė iš miško kirtimo liekanų, kurios dabar tiesiog paliekamos pūti miške, uždirbtų papildomų pajamų.
Biokuro įsigijimai – ne tik biržoje
Visi šilumos rinkos dalyviai biokurą pirkti gali tiek „Baltpool“ biržoje, tiek už biržos ribų, jei tokie sandoriai yra ekonomiškai efektyvesni.
Daliai nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti žaliavos biržoje žiemai dėl jos trūkumo nepavyksta jau nuo balandžio mėnesio. Ieškoma pigesnio biokuro ir sandoriai sudaromi už biržos ribų. Ir tam reikia įdėti nemažai pastangų, paieškų ir darbo, kadangi biokuro tiekėjai nėra suinteresuoti produkciją parduoti pigiau atskiriems pirkėjams, kai ją gali siūlyti brangiau visiems dalyviams biržoje.
Šilumos tiekimo įmonės, įdėjusios pastangų, taip pat turi galimybių biokuro įsigyti už biržos ribų. Radusios pigesnį tiekėją, jos taip pat turi visas sąlygas kurą įsigyti iš jo pigiau. Štai 2017 metais iš 46 šalyje veikiančių šilumos tiekimo įmonių beveik pusė – 20 – dalį kuro įsigijo palankesnėmis sąlygomis nei „Baltpool“ biržoje. Tikėtina, kad pigesnis kuras leido sumažinti ir gaminamos šilumos kainas.
Tačiau pastaruoju metu pasigirsta siūlymų, kad visi šilumos sektoriaus dalyviai biokurą įsigyti turėtų išskirtinai tik biržoje. Mes manome, kad toks siūlymas nebūtų naudingas šilumos vartotojams. Priešingai, galimybė biokurą pirkti ne tik biržoje, kai tokie sandoriai yra ekonomiškai naudingesni, sudaro sąlygas aktyvesnei konkurencijai ir prisideda prie šilumos kainų mažėjimo.
Būtini konstruktyvūs sprendimai
Mūsų, kaip šilumos rinkos dalyvių, tikslas – vartotojus tenkinančios šilumos kainos, o jos yra tiesiogiai priklausomos nuo kuro kainų pokyčių. Biokuro kaina lemia iki trečdalio galutinės šilumos kainos vartotojams. Todėl siekiant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų žaliosios energetikos tikslų yra būtina užtikrinti ilgalaikį biokuro kainų stabilumą.
Džiaugiamės, kad tam pritaria ir šalies Vyriausybė, Aplinkos ir Energetikos ministerijos, žengti pirmieji žingsniai situacijai suvaldyti.
Vis dėlto žvelgiant į ateitį, esame tikri, kad įgyvendinant šalies energetikos strategiją yra būtina parengti ir biokuro užtikrinimo planą, įsivertinti jo trūkumą, medienos importo ir eksporto kiekius, įvairias pasiūlos didinimo galimybes.
Tai ypač svarbu įvertinus ir tai, kad Europoje dėl kylančių taršos leidimų kainų bei siekio mažinti anglies naudojimą energetikoje, didėja dujų paklausa bei jų kaina. Lietuvoje dujų kaina antrąjį šių metų pusmetį, lyginant su pirmuoju, jau išaugo apie 20 proc.
Taigi – biokuras išlieka pigiausia alternatyva dujoms, galinčia užtikrinti žemiausias šilumos kainas gyventojams. Todėl konstruktyvios diskusijos ir sprendimai yra būtini, jei norime pasiekti naudos centrinio šildymo vartotojams.
Vytautas Kisielius yra Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas.
