Už šilumą mokėsime mažiau
Ši nauja tvarka suvienodins šilumos sektoriaus dalyvių konkurencines sąlygas, sukurs daugiau skaidrumo rinkoje ir užtikrins gyventojams teisę gauti šilumą iš pigiausių šilumos gamybos šaltinių mieste.
Dabartinė situacija ydinga dėl to, kad šilumą tiekiančios bendrovės šilumą pirma susiperka iš savęs prioriteto tvarka, net jeigu ją gamina brangiau nei nepriklausomi gamintojai. Esame įsitikinę, kad gyventojams turi būti sudaryta teisė šilumą pirkti iš tų, kas ją pagamina pigiausiai.
Kainų komisija skaičiuoja, kad dėl pokyčių rinkoje labiausiai sutaupys didžiųjų miestų gyventojai. Štai šilumos kainos Klaipėdoje dėl pertvarkos gali kristi iki 3,4 proc., Kaune – 6,4 proc., o Vilniuje – net iki 16,2 proc.
Panašius rezultatus rodo ir mūsų asociacijos skaičiavimai – priėmus naują tvarką, ilguoju laikotarpiu sutaupys visi Lietuvos žmonės, rinkoje bus daugiau skaidrumo ir aiškumo. Todėl Kainų komisijos planai be jokių abejonių yra sveikintini.
Monopolininkės priešinasi naujai tvarkai
Tiesa, mažesnės gyventojų sąskaitos rūpi ne visiems. Kainų komisijos planams priešinasi ir su jais nesutinka monopolinėmis sąlygomis veikiantys šilumos tiekėjai. Jie tai daro prisidengdami vartotojų interesu, tačiau iš tiesų už viso to stovi baimė netekti ilgus metus tų pačių vartotojų sąskaita generuotų garantuotų pelnų.
Akivaizdus pavyzdys Kaune. Visi mūsų asociacijos nariai 2016 metais šiame mieste veikė nuostolingai, o bendras jų nuostolis siekė 1,7 mln. eurų. Tuo tarpu „Kauno energijos“ grupė uždirbo 7,5 mln. eurų pelno arba net 22 kartus daugiau nei 2012-aisiais. Tai – įspūdingas pelningumas vartotojų sąskaita.
Taip pat labai svarbu yra paminėti tai, kad kol nepriklausomi gamintojai nepastūmėjo šilumos tiekėjų investuoti į šilumos gamybą iš biokuro, nepriklausomi gamintojai iš tiesų dirbo pelningai. Tačiau čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dėl to nenukentėjo nė vienas vartotojas.
Vienintelis, kas dėl nepriklausomų gamintojų atsiradimo pralošė, tai buvo „Gazprom“, kadangi labai smarkiai sumažėjo gamtinių dujų importas į Lietuvą. Nepriklausomi gamintojai pasiėmė pinigus, kuriuos šilumos vartotojai anksčiau mokėjo „Gazprom“ ir kartu paliko didelę dalį tų pinigų Lietuvos ekonomikoje – kurdami naujas darbo vietas, pajamas įrangos gamintojams, biokuro tiekėjams, miškų savininkams ir t.t.
Nepriklausomų gamintojų atėjimas į šilumos rinką buvo stimulu esminiams pokyčiams šilumos gamyboje. Privataus kapitalo investicijų dėka brangias dujas pakeitė pigus biokuras. Gamtinių dujų dalis kuro struktūroje nuo beveik 100 proc. nukrito iki vos 40 proc. visoje Lietuvoje ir likusią vietą užleido biokurui. Su nepriklausomų gamintojų pagalba ES Lietuvai nustatytas atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo tikslas buvo pasiektas ne 2020 metais, o gerokai anksčiau.
Šiuo metu nepriklausomi gamintojai yra pastatę apie trečdalį visų šalies biokuro pajėgumų, o jų investicijos vien į šilumos gamybą siekia apie 200 mln. eurų.
Šilumos sektoriuje turime ir toliau siekti naudoti daugiau atsinaujinančių išteklių, mažinti priklausomybę nuo dujų, skatinti skaidrią konkurenciją. Tačiau svarbiausias tikslas – mažesnės sąskaitos gyventojams, atvira ir aiški paslaugų kainodara. Todėl Kainų komisijos žingsnis viso to link – ypatingai svarbus.
Vytautas Kisielius yra Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas.
