Prie Seimo rūmų buvusiems žmonėms besišildantiems prie laužų buvo nešama arbatą, kava, čeburekai, belešai, sausainiai, saldainiai ir kiti skanumynai, teko matyti vaišinant net cepelinais. Kad nesušaltų buvo dovanojami šalikai, kepurės, o viena močiutė atnešė kelias poras savo numegztų pirštinių.
Man, kaip inžinieriui statybininkui, teko suvadovauti statant barikadą ir užtveriant dabartinę Gynėjų gatvę tarp Mažvydo bibliotekos ir gyvenamo namo. Iš dabartinio Seimo viešbučio statybvietės (tada mano pirmoji darbovietė „Vilniaus Statybos“ tresto Statybos valdyba nr. 7 virš tunelio statė gyvenamąjį namą, vėliau tapusi seimo viešbučiu) rankomis buvo tempiamas metalas, atmatūra, gelžbetonio gaminiai. Sunkiausi betono blokai buvo nuvilkti neturint jokios technikos. Turėjo, manau, mano kolega, darbų vykdytojas Juozas, problemų, kai tas medžiagas teko nurašyti.
Kad nesušaltų buvo dovanojami šalikai, kepurės, o viena močiutė atnešė kelias poras savo numegztų pirštinių.
Neužmiršiu žmonių susikaupimo ir tylos bei šūksnių, kai tuneliu po Nepriklausomybės aikšte iš karinio šiaurės miestelio pravažiavo tankų kolona televizijos bokšto link. Teko pabūvoti ir pačiuose rūmuose, kur patekau su užsienio žurnalistais, kuriems reikėjo vertėjauti į anglų kalbą ir iš (tuomet anglų kalba retas susišnekėdavo) spaudos konferencijoje pristatant to meto įvykius. Rūmai buvo pilni smėlio maišų ir savanorių, kurie buvo apsiginklavę kas kuom, vieni medžiokliniais šautuvais, kiti neaišku iš kur gautais pistoletais ir netgi Kalašnikovo automatą mačiau.
Pamenu buvo pademonstruoti švieži filmuoti kadrai iš Raudonojo kryžiaus ligoninės, kur buvo atvežtas TV boktą šturmaves ir iš nugaros saviškių nušautas sovietų desantinio „Alfa“ būrio karininkas, berods, Šackych pavarde. Mano klasiokas, vienas iš geriausių ir garsiausių dabartinių Lietuvos plastikos chirurgų, filmuotose kadruose demonstravo įrodymus, kad šauta buvo iš nugaros (todėl daroma prielaida, kad saviškio), nes kulka įėjo per nugarą ir išėjo per priekį.
Teko vėliau sutikti žmogų, kuris šiuos ir kitus filmuotus kadrus sekančią dieną išvežė į Maskvą ir perdavė JAV ambasadai, kad pasaulis pamatytų tikrus įvykius ir jie nebūtų nuslėpti. Užsienio žurnalistai tą naktį po spaudos konferencijos miegojo mano namuose ant grindų, kadangi viešbučiai, kur jie buvo apsistoję, buvo pilni KGB agentų ir bijojo, kad jų užfiksuota medžiaga nebūtų atimta.
Neužmiršiu žmonių susikaupimo ir tylos bei šūksnių, kai tuneliu po Nepriklausomybės aikšte iš karinio šiaurės miestelio pravažiavo tankų kolona televizijos bokšto link.
Daug tomis dienomis įvyko įsimintinų įvykių, visų neišpasakosi, bet Laisvės troškimas žibėjo žmonių akyse ir manau ne vienas būtų paaukojęs viską, kad mes vėl kvėpuotume Laisvės oru. Todėl ir tapau Laisvės partijos steigėju ir nariu ir tikiu, kad Laisvės troškimas žmonių širdyse niekada neužges.
Vytautas Kukarskas yra Laisvės partijos Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas.
