Asmeninė maniakiška skaidruolio neapykanta išsyk viršijo viską, ką tik begalima sugalvoti apie jaunesnį kylantį kitos organizacijos politiką. Jis ir agresyvus, ir arogantiškas, turi savo nuomonę. Beje, turi ir uošvį, kuris buvo atleistas ir ieškojo darbo. Tą politinį varžovą, blogųjų anūką bei žentą, reikia sutrypti, kol dar laikas, o kartu – ir jo vadovaujamą partiją. Tokia aukštesnioji zadanija, berods, didesnė, negu vien partijų varžybos. Kalba juk eina apie Lietuvos ateities kryptį, apie baltišką torpedą Europai. O kasdieniškuose reikaluose – kodėl dar nepasiplėšus tėvynės žemių? Nuvaromi mažesni ūkininkai tiesiog laimingi. „Kai žemės savininkai nesukalbami“, atvažiuoja kaimyno traktorius.
Čia būtų didysis kolūkinės nomenklatūros revanšas. Po ketvirčio amžiaus!
Plius nūnai matykime, kaip sistemiškai ir ešelonuotai parengtas.
Nuodėmingieji konservatoriai, be abejo, buvo registruojami ir paskatinami. Kvailiai, kurie ėmė pinigus, ką bepridėsi. Tokių jau prisirinko bemaž kaip vienos rankos pirštų. Gal tesitraukia, atsigniaužia, tesidarbuoja akademinėse bei verslo srityse. Netepkite politikos. Langaitis savaip teisus, tik neužbaigė judesio.
Bet aukštesnė zadanija yra sunaikinti visą politikų grupę, tad stebime vis naujus kaltinimus, primityvias patyčias ir priekabiavimus. Kodėl kalbėjaisi su keturiasdešimtuoju verslininku?
Profesionalumo negausu, baisi provincija.
