Ją 1791 m. priėmė Didysis Ketverių Metų Seimas, ir buvo pirmoji Europoje. Susidėjo iš dviejų dalių: Valdžios Įstatymo (Pastanavimo Rondaus) ir atskirai priimto Abiejų Tautų Tarpusavio Įžado. Todėl dvi datos – dar su mažesniais tarpiniais aktais.
Tai reikšmingas lietuviškos valstybinės politikos ir istorijos įvykis, liko iškalbingas dokumentas. Mat Ketverių Metų Seime rezultatyviai veikė Lietuvos atstovų – šios politinės Tautos pasiuntinių – konferedacija, vadovaujama etmono Kazimiero Sapiegos.
Verta žinoti pagrindinių Aktų autorius. Žinomi konkrečiai pasirašiusių Įžadą Lietuvos signatarų vardai, nuo Sapiegos iki Žemaičių seniūno Rupeikos, įtvirtinę dviejų valstybių („ponysčių“) buvimą Respublikoje. Tuo žygiu ištaisyta Liublino Unijos šališkumai. Signatarai garbingai galėtų būti įamžinti kurioje nors Seimo erdvių. O abiems Tautoms valdžias nustatęs Pastanawimas Rondaus kartu su Įžadu laukia atskiro mokslinio išleidimo.
