Vytautas V.Landsbergis: Kaip Rudnosiukas riešutavo

Užsimanė kartą Rudnosiukas riešutų, nors pasiusk kur nors po krūmu… Bet nežino vargšas, nei kur jie auga, nei kaip ten juos riešutaut.
Vytautas V. Landsbergis
Vytautas V. Landsbergis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Nuėjo pas Mockų ir kviečiasi draugėn:

– Einam, Mockau, pariešutausiva.

– Man tie riešutai jau va kur, – parodė Mockus ir užsidarė savy.

Tada Rudnosiukas nuėjo pas Elegijų, kviečia ir tą:

– Gal bent tu eitum su manim pariešutaut?

– Šiuo metu riešutauti man griežtai uždrausta, – pro durų plyšį sušnibždėjo Elegijus ir užsitrenkė visas.

Rudnosiukas gūžtelėjo ir drožia pas Tonį – gal bent tas riešutėliais susigundys? Bet neišdegė ir su Toniu.

– Nepyk, bet šiuo metu neturiu nuotaikos... Be to, lieju bažnyčiai betoninius pamatus, – savo širdį išliejo Tonis, – ne iki riešutų dabartės man.

– Nebėr šiam miške su kuo nė pariešutaut, – nusiminė Rudnosiukas ir nupėdino vienas. Įsilipo į riešutmedį ir skina sau riešutus. Tik mato po riešutmedžiu jau gretinasi raiba, graži janutukė, papūtusi uodegą.

– Ei, Rudnosiuk, – užkudakavo toji, – numesk riešutėlį ir man. Skolinga neliksiu.

– O jeigu liksi? – dėl visa ko pasiteiravo Rudnosiukas.

– Neliksiu, kaip dievą myliu, – sumirksėjo toji.

– Nemyli tu Dievo, – sumurmėjo Rudnosiukas, kimšdamas riešutus.

– Iš kur žinai?

– Iš akių matau.

– O dabar? – paklausė janutukė ir užsimerkė.

– Dabar nebematau, – apsidžiaugė Rudnosiukas ir metė žemėn riešutėlį.

O kaip buvo toliau, turbūt jau kiekvienam asilui aišku…

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų