Juk ne geografinis tas karas ir ne Ukrainos invazija į ką nors. Atšokit, nebuvėliai, ir Ukraina prieš nieką agresyviai nekariauja. Tai Tėvynės karas, gynyba.
Bet kariautojams užpuolikams naudinga, kai pamirštamas nelaimės autorius. Kodėl turime jam padėti?
Žmogėdros – irgi žmonės.
O kadangi užpuolikas jau ima gauti į kaulus, tuoj atsiras raudotojų: ak, negalima pažeminti pono Putino!.. Reikia, kad ir jis būtų ko nors pasiekęs. Atsiprašymų, pasižadėjimų... Žmogėdros – irgi žmonės.
Jo didysis asmeninis pasiekimas bus, jeigu iškeliaus ne į kartuves. Liga čia būtų vienas variantų. Ligonio dar ir papildomai gaila. Tada net ir bepročio, sadisto aukos – tik nelaimingas atsitikimas. Pasipainiojot amoko kelyje bemaž patys, ir mes apmokėsim jūsų žaizdas. Iš ano tai nepareikalausi reparacijų, jis pats visai susigriovęs. Ar tik nereiktų ir jam padėti prisikelti.
Palaukite, o ar nebuvo to jau ne kartą? Žinoma, buvo to ir jau ne vieną sykį. Hitleriai nemirtingi. Aptarnaujantis personalas apmokytas, krematorijų prigaminta, nedera išmesti tiek investicijų. Lavonų daug, bet „bobos prigimdys“. Čia iš sovietinių kareivų folkloro.
Suk, suk ratelį vis į vieną pusę.
Sukinėjimas, tai žodis turįs dvi homonimo prasmes. Ir verpstės veikla, kalvarato, ir rusiškos ruletės. Sukinėjimas. Ir štai dar viena prasmė – virsmas kinais. Kada ruseliai sukinės?
Šiai perspektyvai Europa turi rimtai rengtis.
