„Vakarai elgiasi su Ukraina kaip su ligoniu: duoda tik tiek
vaistų (ginklų), kad nenumirtų, bet ir nepasveiktų. Pusę metų vyksta
Ukrainos žudynės. Sadistas tenkina savo žudikiškus instinktus ir
jaučia iškrypėlišką malonumą. Kokie juokingi ir naivūs vakariečių
Putino gąsdinimai prieš karą: jau kad įvesim, tai įvesim sankcijas
tokias, kad Rusijai bus baisu. Sekė sankcijos po sankcijų, o Rusijai
lyg nuo žąsies vanduo. Mažiau eksportuoja dujų ir naftos, bet jos
pabrango, tad Rusija nuostolių neturi. Ir toliau milijardus skiria karui.
Akivaizdu, kad Rusijos sankcijomis sustabdyti neįmanoma.
Įsivaizduokim, kad ukrainiečiams pavyktų išstumti rusų kariuomenę iš okupuotų
teritorijų. Tada monstras iš įsiūčio įsakytų visa rusų raketine sistema
iš Rusijos teritorijos ištisai 24 valandas per parą naikinti Ukrainoje
viską, kas tik įmanoma, kad Ukraina virstų išdeginta žeme, kaip
Rusija darė Čečėnijoje“.
Sadizmas ir kerštas įvardyti tiksliai. Ir dozuojama pagalba Ukrainai -
kad nelaimėtų.
Suprantama, kad sadistas nebūtų pažemintas, bo tuomet jis pyktų.
Kas kita, jei valstybės teroristės užpultieji ir niokojami ukrainiečiai
turėtų toliašaudžių raketų, siekiančių Maskvą. Proteliai ten raptum
prašviesėtų.
To dar nemato Berlynas ir Paryžius, o Kazlų Rūda mato, jai arčiau.
Mažų mažiausia, kremlėnų proteliai greit atsistatytų į nesudugintas vietas.
Toks Kazlų Rūdos receptas.