Demokratinės rusų jėgos, kurioms vadovavo Borisas Jelcinas, atsilaikė. Nuo pirmų valandų, kai apsišaukėliškas „Nepaprastosios padėties valstybinis komitetas“ (GKČP) pasiskelbė imąs valdžią į savo rankas, o SSRS prezidentas M.Gorbačiovas buvo suimtas tariamose atostogose, Lietuvos vadovybė stojo Rusijos prezidento B.Jelcino pusėn. Tą reiškė ir oficialiai paskelbtos nuostatos, ir telefoniniai bei laiškų kontaktai. Čia pirmąsyk skelbiu savo laišką Rusijos viceprezidentui generolui A.Ruckojui.
***
Aleksandrai Vladimirovičiau,
Tą įsimintiną dieną Maskvoje[1] aš pajutau Jumyse Lietuvos draugą. Todėl prie laiško, kurį Jums siunčiu, noriu pasakyti kai ką papildomai.
Jie[2] palieka mums kaip savo palikimą ginkluotas gaujas bukagalvių iš OMONo, pabėgusius iš specnazo kaip tie, kurie paskutinę dieną dar užmušė mūsų sargybinį[3] ir kurie, regis, dalyvavo nužudant muitininkus Medininkuose – apie tai liudija atimtas ginklas. Jie ir ligi tol apginkluodavo visokias grupes vadinamųjų „jedinstveninkų“, ruošdami juo vietinei pučistinei veiklai. Ir jie visi džiūgavo, ir jie dalyvavo, palaikė perversmą[4]. Žlugus tam perversmui dabar blaškosi arba lenda į ginkluotą pogrindį. O Lietuva praktiškai beginklė. Žinoma, mes simboliškai priešintumės kariuomenei, kurią prieš mus pasiųstų Jazovas, Pugo arba Kriučkovas. Tuomet ir aukos, ir kova net medžiokliniais šautuvais turėtų savą politinę prasmę. Bet dabar jau kas kita. Todėl aš Jums parašiau labai konkretų laišką[5], padėkite. Įsakymo tvarka [po prikazu] kariuomenės daliniams, kurie čia dar yra ir turi sandėlius – arba kokiu nors kitu keliu mums reikalinga ta pagalba ginti žmonių gyvybes ir palaikyti tvarką mūsų mažoje valstybėje, kuri pasikliauja Rusija. Tai gali būti įvairūs ginklai ir turi būti įvairūs. Aš ten parašiau apibendrintai. Mums reikia priemonių prieš šarvuočius, kurių OMONas dar turi ir [jie] gali pasirodyti nežinia iš kur. Nepakenktų ir patys šarvuoti automobiliai [mašyny] pastatų apsaugai. Kol kas bent paskolinkit.
Aš taip džiaugiuosi dėl Jūsų, dėl Boriso Nikolajevičiaus[6], dėl Rusijos. Jūs buvote puikūs. Mes sužavėti, visa Lietuva. Laikykitės, imkite Rusiją į savo rankas.
Visokeriopos Jums sėkmės šiame kelyje.
Įvyko [tai buvo] 17 val. 15 min., rugpjūčio 23, įsimintiną ištisų tautų pardavimo dieną[7].
Įkalbėta rusiškai į kasetę, kurią į Maskvą nuvežė Vladimiras Jarmolenka. V.Landsbergio archyvas. Į lietuvių kalbą išvertė V.Landsbergis
[1] 1991 m. liepos29-ąją, pasirašius Rusijos-Lietuvos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį.
[2] Bendras priešas – sovietų komunistai.
[3] Savanorį Artūrą Sakalauską.
[4] Tai ką tik mėgintas ir žlugęs rugpjūčio 19-21 d. GKČP sąmokslininkų perversmas Maskvoje.
[5] Laiškas (rašytas ir pasirašytas) su konkrečiomis Lietuvos reikmėmis. Ieškotinas archyvuose.
[6] B.N. Jelcino.
[7] Sutapimas: Stalino-Hitlerio 1939 metų sandėris. Berods, V.Jarmolenkos stilistinis pasiūlymas.
