Taip būtų, jei netyčiomis, patys nekariaudami, virstume publika. Varžybų stebėtojais, simpatikais, sirgaliais, sužeistų sportininkų gydytojais, gal net lažybininkais – kuri komanda laimės? Per kiek laiko?
Taip jau komentuojame. Matai, ten „pas juos“ gali baigtis visaip. Ir tu iškart sėdi komfortiškoje žiūrovų tribūnoje. Nelyginant bulių arenoje.
Tai būtų bjauri klaida ir nuodėmė.
Neapsimeskime, kad stebim ir dalijamės įspūdžiais. Baisiose kirstynėse žūsta ne gladiatoriai, o mūsų broliai, mes patys.
Tai būtų bjauri klaida ir nuodėmė.
Ar suvokiame, kad tai mūsų, europiečių lietuvių, karas?
Jei iš atstumo stebim rezultatus, kad ir pasijaudindami lengvai tapsime išdavikais.
Kai pradėsim konstatuoti: Ukrainos fronte nieko nauja.
Arba štai laimi žmogėdros, o mes leidžiam jiems laimėti.
