Antai istorikas A.Nikžentaitis dėsto, neva nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuva (kažkas Lietuvoje) be perstojo reikalauja sovietų okupacijos pripažinimo – faktas yra faktas be jokio „pripažinimo“ – ir būtent kompensuoti už sovietų okupaciją. Galėtume pridėti – ir už vėlesnes agresijas, pavyzdžiui, Sausio. Iš tikrųjų to įkyrumo nėra, nors galėtų būti; turime net įstatymą, kuris nustatė šį imperatyvą visoms Lietuvos valdžioms. Tačiau noriu priminti, kad imperatyvas įstatymo pavidalu suformuotas dešimčia metų vėliau, kai persigimstanti pojelcininė Rusija (valdžia) ėmė tyčiotis iš paties okupacijos fakto: džiaugsmingai įstojot (po to, kai į Lietuvą įstojo Raudonoji Armija), patys išsišaudėt ir išsitrėmėt, o mes tik broliškai padėjom. Esate buvusi mūsų dalis, o jei norite eiti kitur, privalote atsiklausti. (Palygink Ukrainą). Tada subrendo nuostata, kad jeigu ginam tiesą, reikia ją ir sakyti. Nebūna okupacijų be nuostolių.
Pradėkim draugiškas derybas, kaimynai, nuo vieno dolerio. Pavyzdžiui, nuo kompensacijos pirmojo 1940 m. birželio 15 rytą SSRS nužudyto karininko A.Barausko šeimai. Sėskim ir pasikalbėkim. Tada ir paaiškėjo, kad nemirtingai imperijai arba deržavai būtent agresija – esminis klausimas. Per visą savo istoriją ji niekada nieko neskriaudusi (Mao: „Rusai užėmė viską, ką tik galėjo“), buvus tik gėrio šaltiniu visoms aplinkinėms tautoms. Net nepaklusnioms, nedėkingoms.
Toks atkaklus pasakyvas (naratyvas) nuo pat mažumės ugdo „visos šalies elektrifikaciją“ – zombizmą. Tad norėdami padėti rusų tautai, tiesiog privalome koreguoti, nesutikti, nelaikyti rusų zombiais. Jie dar pajėgūs suvokti tikrovę ir kalbėti apie ją. Šviesūs ir sąžiningi rusai pasisako teisingai. Žinoma, tą kalbu apie mąstančius žmones, ne apie jų šalies SMO (sredstva massovogo obolvanivanija). Tose samdinių struktūrose tiesiog nėra partnerio dialogui. Pabandęs išgirstum žvengimą. Jei naratuosim, kad Lietuva buvo santykių blogėjimo iniciatorė (siūlo A.Nikžentaitis), čia mums Kremlius pritars.
Kodėl kai kurie lietuviakalbiai mūsų pramogistai, o štai ir minėtas autorius ima ir paslysta į kremliškųjų SMO erdves, būtų užduotis mokslui. „Razberis, nauka“. Tuo tarpu tiek. Sveikinu Laisvės dienos proga.
