Užsižaidus beletristikos formulėmis, Rusijai tiesiog siūloma kariauti amžinai, griauti amžinai, žudyti amžinai, tik niekada neprisipažinti pralaimėjus. Ir niekas nedrįs ginčyti, nebent draugas Xi.
Ukraina gali apsiginti, tikime, padedame, tačiau tai nebus oficialiai laikoma Rusijos pralaimėjimu; veikiau – malone. Tad kam šie žaidimai žodžiais?
Realybė nūnai tokia, kad nuo Rusijos agresijos ir diktato ginasi ne viena Ukraina. Ginamės visi, tik nevienodai nuoširdžiai.
Vadinti dabartinį karą vienišos Ukrainos karu (kuriame ji galinti nugalėti) yra klastotė, feikas, naudingas agresorei Rusijai. Savo žmogienos ji turi ir turės neribotai. Kiti gali pavargti, ir žmogėdros to laukia.
Taifūnas čia pat, keiskim bocmanus ir logbuchus.
Ukrainos išlikimas kovoje su totaliais žmogėdromis – jau pergalė, ir to pakanka.
Organizacijos, bent deklaruokite, kad Ukraina yra laimėtoja. Jau dabar. Verta mūsų narystės, jei mes verti Ukrainos.
