Atkreipkime dėmesį. Ypač dabar, kai prisimename vieną baisiausių SSRS nusikaltimų. Milijonų žudymas badu.
Taigi svarstyta atvirai, čekistiškai. Be makaronų. Nei ten palaužti „buožių“ pasipriešinimą, nei „liaudies priešų“ sabotažą, nei kokius nors petliūrininkų kėslus pakenkti „komunizmo statybai“ (ant žmonių kaulų) Sovietijoje.
Ne. Ukraina priešinosi smurtinei sovietizacijai-kolektyvizacijai, atimant šeimos turtą, tad valstiečiai nevykdė įsakymų; todėl Ukrainą kaip tautą, kaip visumą „reikėjo“ palaužti.
Kuo skiriasi nuo šiandienos?
Tie patys šėtono išperos Rusijos valdžioj, tad Ukraina, kitokia nei Rusija, jiems nepakenčiama. Tada ir dabar. Tik Stalino žmogėdros mažiau melavo už – lauruotus putinoidus.
Tai ne karas prieš pasirinkusius laisvę patriotus ir ginančius ją, o prieš visus gyventojus, atvirai genocidinis. XXI amžiuj, Europoje. Naujas bruožas – kerštas. Neva „Kijevo režimui“, tačiau trypiant eilinius žmones, net mokyklų vaikelius.
Anie žudikai tada, atimdami grūdus ir kitą maistą, mirtinai baudė net už klajones ieškoti kąsnelio savo vaikams; dirbtini Stalino badmiriai derlingiausioje Europos žemėje „palaužė“ per keturis milijonus, o gal ir dešimt milijonų ukrainiečių gyvybių. Kapų kapai, nė nesuskaičiuoti, to tyčinio bolševikų maro.
Dabar bent mėginama skaičiuoti. Sąskaita gulės pragare, nes Europos „demokratams“ atrodys pernelyg baisi. O pavadinimus jau mėginama tikslinti. Badas, kuris projektuojamas net naikinant, užnuodijant laukus (gaila, ne Teksase), jau pralenkia šaltmirius, kuriems talkina. Tamsoje, kad nė medikai nepajėgtų gelbėti.
Masinio žudymo ginklu pasitelkiama gamta. Žiemos šalčiai. Mirk, nekenčiamas prieše, su visais vaikais ir seneliais.
Planovikai ir silovikai posėdžiauja pas drg. Staliną.
Tokio nūnai patobulinto žmogėdrų karo išradėjams verta skirti Liuciferio premiją.
Kas ją įsteigtų?
Siūlyčiau Jungtinėms Tautoms.
