Anuomet, kai rašė tūkstantį ir penkis šimtus, jau buvo eliminuotas pats gerasis Dievas kaip žmogaus sąžinė. Viskas leidžiama; net baisiausi nusikaltimai – ne nusikaltimai, jeigu prieš tai ar po to susimoki išpirką nuodėmių atleidimų kontorai. Pati nuodėmė – nebe nuodėmė, jeigu esi pakankamai turtingas, na, nebent neramumas nemalonumas, kad gali išaiškinti ir uždaužyti neišsipirkusį. Kas? – ogi tie aukštesnieji nepakaltinami velniai teisėjai amputuotomis sąžinėmis. Savo kilme bei įtaka jau išsipirkusieji generalines indulgencijas.
Tad viena iš dviejų: arba turi turto tolygaus nedorybės dydžiui, arba įstoji į jų partiją. Apsauganti kilmė! Ši anuomet (ar tik?) apimdavo ir profesionalius juristus ir budelius.
Greta stovėdavo muitininkai su kapšais. Niekinami fariziejų, nes tie jau būdavo išsipirkę. Aukštesnis luomas.
Teisėjų luomas – dar aukštesnis.
Aukščiausiasis dangaus teismas nebeegzistavo, nebent dvikovose. Dėl bajorų prasimanytos garbės. Arba jei Dievas tiesiogiai veikiančia konstitucija nubaudė suvelnėjusį žmonių engėją Čičinską iš Upytės pavieto – žiemą nutrenkė perkūnas!
Verčiam puslapį nuo anos Reformacijos (sukilimo prieš pirklių ir fariziejų tvarką) kokius penkis-šešis šimtmetėlius pirmyn. Prisimenu Lietuvos generalinį prokurorą, kuriam sakė įtakingi socialdemokratai (dabar kaip sykis pakilę į etines aukštumas): arba sprendi kaip mums reikia, arba tave išmesim. Ir išmetė! (Konstitucinis Teismas nustatė, kad visiškai neteisėtai, bet kas iš to). Prisiminkim dar neseną dabartologiją, kai Seimas, deja, vėl socialdemokratai, dukart arogantiškai netvirtino partijai neįtinkančių generalinių prokurorų, nors juos paskirti – konstitucinė Prezidento prerogatyva. Ne, ir „vsio zakonno“.
Visų atminty ir šviežutė vienos stambios indulgencijos istorija. Tai manipuliacinės jurisdikcijos šedevras. Ateities istorikai gal atskleis, kiek kainavo kolektyvinis nuodėmės atleidimas, Darbo partijai trumpam pasikeičiant pavadinimą ir su atgauta nekaltybe – vėl atgal. Toks ekvilibristikos pavyzdys – nūnai galinga pagunda garbiesiems socialdemokratams.
Viena aišku, kaip iš Šventojo Rašto: Lietuvos teisėsaugai reikalinga fundamentali dorovinė Reformacija.
