Viešumoje jau aiškėja, kad V.Putino vyriausybė rengia patvirtinti (po rinkimų?) naują Tolimųjų Rytų demografinę politiką. Pagal ją per 15 metų į šį nykstančios rusų įtakos regioną būtų perkelta du milijonai naujų gyventojų, tarkim, Artimųjų Rytų pabėgėlių. Geriausia – Europos pinigais.
Kol kas oficialiai tie būsimi imigrantai vadinami išeiviais iš Vidurinės Azijos. Tai gal deportuos tadžikus iš Maskvos? Gal bent nepradės „rusų pasaulio“ karo Kazachstane? Arba pasiūlys išeitį, labiausiai tikėtina, pabėgėlių šiurpinamai Europai.
Kadaise Hitleris jau siūlė kolegai „socialistui“ ir sąjungininkui Stalinui: pasiimk Europos žydus, tai man bus mažiau darbo. Ne be minties juk įsteigei Tolimųjų Rytų dykvietėj žydų autonominę sritį – Birobidžaną...
Deja, raudonųjų nacių atsakymas rudiesiems buvo šiurpokas: mums ir savų (žydų) – per akis. Tvarkykis pats, genosse.
Tad anas variantas liko nepanaudotas. Į utopijų muziejų nukeliavo ne tik komunizmas kaip visų (pirmiausia, vadų) laimės santvarka. Nukeliavo ir Sibiro upių apgręžimas prieš srovę, ir BAM‘as – daugybė geležies laužo. Tik mažųjų Sibiro tautų išmarinimas sėkmingai progresuoja. O rusai bėga, reikia ką nors daryti.
Štai iš kur ir kodėl Rusijos Federacijos Tolimųjų Rytų plėtros ministerija išpuoselėjo naująją strategiją ir politiką. (Apie tai iš Beregrus portalo referuoja Paul Goble). Tikėkimės, tuose planuose nėra numatoma kokių nors Krymo totorių arba nedorėlių pribaltų – pagal galimą projektą „Pribaltika – mūsų!“ – perkėlimas į „tolimus šalies regionus“. Kaip kadaise.
Portalas, iš kurio eina žinios, siūlo permesti tenlink Donbaso „savanorius“. Mintis reikšminga. Juk ir ta Kremliaus avantiūra, regis, neišdegė. O kinams atsverti reikia rusų. Ar atsiras pageidaujančių?
Vargu. Juk Tolimuosiuose Rytuose nėra ko plėšti, tektų dirbti.