Totalitarinio režimo naguose kiekvienas jau politinis kalinys. Kalėjimas mat politinis, čia ir visa viešoji paslaptis. Ką bekalbėtų satrapas. Kuo padėti?
Žinoma, visi poliniai kaliniai savaime privalo padėti vieni kitiems.
Pagal dalykų prigimtį ir iš principo. Bet kviečiamas į akciją ir laisvasis pasaulis.
Padėkim baltarusiams! Tik čia gali švystelėti vienas klausimas - o ar jie nori būti laisvi? Kitaip, labdaringai maitindamas patenkintą savo nelaisve arba prigasdintą kalinį, tu remi patį kalėjimo režimą ir prižiūrėtojus.
Gudai, kurie Gudijoje arba už RosBelo grotų – visi yra politkaliniai. Net prižiūrėtojai ir budeliai. Ir jie už didžiųjų grotų.
Pagrindinė pagalba gudams būtų sugriauti jų bastilijas ir Didžiąją bastiliją. Tačiau tai vargiai įmanoma be kalinių sukilimo.
O šį dabar jau slopins ne tik vietiniai šarvuoti OMONo budeliai, bet ir kompozitoriaus Vagnerio muzikos gerbėjai. Tad kuo toliau, tuo gražiau. Proga buvo praleista. Sukilo šimtai, gal tūkstantis, bet ne šimtas tūkstančių. Režimo kalėjimai būtų sprogę. Ir vis dėlto – sukilkit, kaliniai!
Jūs mūsų broliai, ypač tie, kurie stojat po Kastusio vėliava.
Kiti, kurie garbinat tironus ir didįjį Ukrainos niokotoją – sunkiai sergantys broliai.
